Vakar A. Sekmokas išaiškino, kad referendumas dėl atominės elektrinės Lietuvai yra nepakeliama finansinė našta. Mat keliolika milijonų, reikalingų jam surengti, yra didžiulė žala biudžetui, iš kurio rengiamasi pakloti milijardus pačiai elektrinei statyti.
Šitaip postringaudamas energetikų vedlys finansų ministrei parodė tikrąją vietą – jau kas kas, o jis tikrai geriau nusimano apie iždo būklę.
Kad nebūtų užkabinta tiktai I. Šimonytė, vietoj teisingumo ministro A. Sekmokas puolė aiškinti, kaip reikia suformuluoti klausimą, jeigu netyčia būtų nuspręsta surengti tą nelaimingą tautos apklausą. Pasirodo, reikia balsuoti už ar prieš energetikos strategiją, o ne vien atominę elektrinę.
Dar neseniai ministras aiškino, kad tik Seimo nariai, o ne paprasti žmogeliai gali suprasti visus būsimos elektrinės dokumentus. Dabar jis siūlo tautai apsvarstyti kur kas didesnę kebeknę, kurios visi postulatai nelabai įkandami net ir specialistams.
Galiausiai Energetikos ministerijos vadovas įrodė, kad nereikalinga ir Vyriausioji rinkimų komisija: anot jo, jeigu referendumas ir vyks, tai tiktai vasarą. Kai daugelis žmonių atostogaus ir negalės balsuoti.
A. Sekmoką reikėtų suprasti ir užjausti. Kaip gali likti pinigų referendumui, jei dešimtis kartų didesnės sumos jau paskirtos įvairiausio plauko energetikos konsultantams?
Tačiau kartu ministrą galima ir pasveikinti – mat lygiai tokius pat argumentus vakar pažėrė ir premjeras A.Kubilius, tik keliomis valandomis vėliau už A. Sekmoką.
Vyresnybė kalba pirma, o pavaldiniai tiktai atkartoja jos žodžius? Velionis B. Lubys buvo teisus?