Tokį žingsnį paskatino abejonių gausa dėl būsimos Visagino AE ekonominio pagrįstumo bei galimybės įsijungti į Vakarų Europos elektros tinklus.
Parlamentaro teigimu, Energetikos ministerijos pateiktame VAE
verslo plane trūksta konkrečių būsimos elektros energijos kainos
bei investicijų ekonominio atsipirkimo skaičiavimų. Jame nurodyti
ekonominiai rodikliai yra grindžiami abstrakčiomis prielaidomis bei
įvairiais tarpusavyje prieštaraujančiais argumentais.
„Latvijos ir Estijos vyriausybėms taip ir nepriėmus sprendimo
dalyvauti VAE statyboje, mūsų šaliai gali tekti sunki
finansinė-teisinė šio projekto vykdymo prievolė. Lietuvos
Vyriausybė spaudžia Seimą prisiimti neįprastai didelius
išankstinius teisinius įsipareigojimus dėl parengiamųjų darbų ir
kompensacijų vadinamajam strateginiam investuotojui, kurie atneštų
valstybei milijardinę žalą, jei būtų nuspręsta, kad VAE statyba
Lietuvai yra nenaudinga“, - sakė Krikščionių partijos frakcijos
seniūnas.
V. Žiemelio teigimu, kyla abejonių, ar Lietuvos susisaistymas
finansiniais ir techniniais įsipareigojimais su šiuo atominės
elektrinės projektu iš tikrųjų neužvilkins šalies energetinių
tinklų sinchronizavimo su kontinentinės Europos tinklais ir dar
labiau nepadidins priklausomybės nuo Rusijos energetinės
monopolijos.
Kaip pastebi parlamentaras, taip pat nėra parinkti ir įvertinti
Lietuvos teritorijoje besikaupsiančių atominių atliekų saugojimo ir
utilizavimo būdai, kaštai ir jų keliami pavojai, kurių sprendimas
perkeliamas Lietuvos ateities kartoms.