G. Steponavičiaus teigimu, Lenkija nori, kad sprendžiant
tautinių mažumų švietimo Lietuvoje ir Lenkijoje klausimus
dalyvautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO)
aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Vollebaekas.
Lietuvos švietimo ir mokslo ministro teigimu,
šalys turi pačios išspręsti tarpusavio klausimus.
„Mes matome iš Lenkijos pusės mėginimus ir toliau laikyti tam
tikrą spaudimą Lietuvai dėl tautinių mažumų švietimo politikos
įtraukiant į ją ir tarptautines organizacijas. Kartu jie patys
nepripažįsta, kad tokius standartus tautinių mažumų ugdyme, ką
mes tik dabar palaipsniui įvedame, Lenkija jau turi ilgus metus.
Todėl man atrodo, kad Lietuva neturėtų veltis į tokius formatus,
kurie leis labiau klausimą išnaudoti vienos pusės situacijai,
juolab, kad sprendimai įgyvendinant Švietimo įstatymą Lietuvoje
nacionaliniu mastu yra daromi nuosekliai ir jautriai stebint
situaciją“, - sakė G. Steponavičius.
Jo teigimu, Lietuva taip pat yra gavusi K. Vollebaeko kvietimą
kartu su juo spręsti nesutarimus su Lenkija, bet mano, kad šalys
gali susitarti ir be jo pagalbos.
„Lietuvos oficiali pozicija ta, kad klausimus mes galime
išspręsti patys. Mes galime atsižvelgti į tarptautinės
bendruomenės pastabas, bet tolesnis bendradarbiavimas nėra
reikalingas“, - BNS antradienį sakė G. Steponavičius.
Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykiai įtempti dėl
skirtingai vertinamos tautinių mažumų padėties.
Varšuva remia Lietuvos lenkų politikus, kurie reikalauja, kad
lenkiškais rašmenimis būtų galima rašyti pavardes dokumentuose ir
vietovardžių pavadinimus, bei ragina atšaukti Švietimo įstatymo
pataisas.
Lietuvos Vyriausybė priekaištus atmeta, sakydama, kad švietimo
srityje lenkams sudarytos geriausios sąlygos pasaulyje už Lenkijos
ribų mokytis gimtąja kalba, o naujasis Švietimo įstatymas tik
artina Lietuvą prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.
Lenkijoje gyvenantys lietuviai reiškia nuogąstavimų, kad jie
nesijaučia saugūs ir tapo dvišalių Lietuvos ir Lenkijos santykių
auka. Jie teigia, kad Lenkijos lietuvių švietimo situacija išlieka
blogesnė nei Lietuvos lenkų.
Įsteigti dvišalę švietimo ekspertų darbo grupę pernai
rugsėjį susitikę Palangoje sutarė Lietuvos ir Lenkijos premjerai.
Į paskutinį susitikimą darbo grupė buvo susirinkusi lapkričio
pabaigoje. Darbo grupė buvo surengusi penkis susitikimus.