Vasaromis moksleiviai dažniausiai atsiduria auklės, kurjerio, laikraščių išnešiotojo, padavėjo, pardavėjo ar indų plovėjo kailyje. Kodėl? Nes sėdėti tėvams ant sprando jau nusibodo, o galimybė turėti savų pinigų vilioja labiau nei finansinė priklausomybė nuo vis dėl ko nors priekaištaujančių tėvų.
Ką būtina žinoti, jei nori paplušėti?
Paprastai darbdaviai siūlo sezoninius darbus: ledų ir vaisvandenių, saulės akinių pardavėjų, prekiautojų suvenyrais, degustatorių, vaikų žaidimo aikštelių prižiūrėtojų, aplinkos tvarkytojų, pagalbinių ir salės darbininkų, nuomos punktų (velomobilių ir dviračių) darbuotojų. Dažniausiai darbo galima rasti statybose, prekybos centruose, kooperatyvuose, sporto centruose, urėdijose ir pas ūkininkus – šie darbai nereikalauja ypatingos kvalifikacijos.
Milda Jankauskienė, Lietuvos darbo biržos Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, sako, kad šiuo metu darbo biržos duomenų registre yra 18 moksleivių, pageidaujančių įsidarbinti vasaros atostogų metu arba dirbti po pamokų. Likę sezoninių darbų ieško savarankiškai.
„Turima pavyzdžių, kai jaunuoliai įdarbinami, tarkim, globos namuose – dirba pagalbinius virtuvės darbus, leidžia laiką su vaikais. Jaunuoliai turi daugiau galimybių įsidarbinti kurortiniuose miestuose, pajūryje, kur didesnė sezoninių darbų pasiūla“, - sako M. Jankauskienė.
Darbo biržos specialistė jaunimui pataria nesėdėti sudėjus rankų ir sezoninio darbo pradėti ieškotis jau pavasario pabaigoje. Kuo anksčiau pradėsi, tuo didesnė tikimybė gauti geresnę poziciją.
„Jaunuoliai, norintys būti pastebėti darbdavių, darbo turi ieškoti įvairiais būdais, neapsiriboti tik gyvenimo aprašymo siuntimu elektroniniu paštu. Efektyviausias darbo paieškos būdas – tiesiogiai kreiptis į pageidaujamus darbdavius“, - sako ji.
Ar papilnės kišenės?
Tikėtis, kad pradėjus dirbti pinigai plauks upėmis, naivu. Kita vertus, minimalios algos būtiniausioms išlaidoms turėtų užtekti. Norintiems užsidirbti daugiau tektų gerokai pasukti galvą.
„Paprastai turi būti mokamas bent jau minimumas – 670 Lt, atskaičius mokesčius. Šiuo klausimu plačiau reikėtų teirautis darbdavių. Pavyzdžiui, viena ūkininkė iš Marijampolės pasakojo, jog mielai nuo birželio vidurio įdarbintų moksleivius braškynuose. Mokama už surinktą braškių kiekį. Bet iš patirties jau žinoma, kad dažnai jaunuoliai atvažiuoja, padirba vieną dieną ir skaičiuoja, jog toks darbas neapsimoka. Ūkininkės teigimu, reikiamus uogų rinkimo įgūdžius galima įgyti mažiausiai per 3 dienas ir tik tada vertėtų daryti kokias nors išvadas. Anot jos, skinant braškes galima uždirbti iki 70 Lt per dieną“, - sako ji.
Pasak specialistės, ieškant darbo praverčia ir pažįstami, ir buvę darbdaviai. Į darbą dažnai priimami ankstesniais metais užsirekomendavę jaunuoliai.
„Yra pavyzdžių, kai prekybos centrai įdarbina savo darbuotojų vaikus, arba kai kurie medelynai vasarai priima vaikus iš vaikų namų, siekdami juos integruoti. Galimybių dirbti tikrai yra, - pastebi moteris. - Kita vertus, moksleivių įdarbinimui darbdaviai neskiria išskirtinio dėmesio, nes jie darbuotojus gali rinktis iš suaugusių darbo ieškančių žmonių, kuriems nėra taikomi tokie griežti apribojimai.“
Kaip ieškoti ir rasti?
Darbo paieškos šiais laikais prilygsta loterijai – vienas bilietas gali būti sėkmingas, o šimtas kitų – nieko verti. Apsiginkluok kantrybe ir ištverme, nes stebuklas gali įvykti ne šiandien ir ne rytoj. Kita vertus, gal jau po savaitės tėvams galėsi išdidžiai pasakyti „Einu į darbą“.
Pakankamai sunku neprarasti tikėjimo, kai aplinkiniai kaip susitarę kalba vien apie bedarbystę, emigraciją ir mažus atlyginimus. Nemiršk, kad tai – tik statistika. Vasarą įsidarbinti tikrai lengviau. Juk verslininkams tavęs reikės dviračių, skėčių nuo saulės nuomos punktuose, ledų ir kebabų pardavimo „taškuose“. Tuoj prasidės ir braškių sezoną. Kas jas skins? Tai gali būti tu.
Šiuo metu darbo paieškos – tavo pagrindinis darbas. Žvelk į jį rimtai, be išsisukinėjimų ir tingumo. Įsivaizduok, kad esi darbdavys. Pagalvok, kokių savybių tikiesi iš savo būsimo darbuotojo? Pritaikyk jas sau.
Bendrauk su visais, kurie gali tau padėti – tėvais, draugais, mokytojais, giminaičiais. Galbūt mamos draugės įmonei reikia pagalbinio darbuotojo. O gal būsi naudingas tetos ūkyje.
„Facebook“, „Twitter“ ir kiti socialiniai tinklai gali būti naudingi ne tik ieškant antrosios pusės ar komentuojant draugo nuotraukas. Apie savo darbo paieškas gali paskelbti viešai – galbūt sulauksi naudingų patarimų, o gal ir vieno kito pasiūlymo.
Nesitikėk milijonų. Tikėtina, kad tau bus pasiūlyta minimali alga. Kita vertus, tai daugiau nei tėvų siūlomi kišenpinigiai. O savarankiškai uždirbti pinigai suteikia pasitikėjimo savimi.
Neatmesk galimybės savanoriauti. Tiesa, finansinės naudos iš to jokios, užtat gyvenimiškos patirties gali įgyti daugiau nei ravėdama braškių laukus.
Kada ir kiek dirbti?
Dirbti jaunimas gali ir mokslų, ir ne mokslų metu. Tiesa, skiriasi leidžiamų dirbti valandų skaičius. Paauglys iki 16 metų mokslų metu gali dirbti iki 2 valandų per dieną ir 12 valandų per savaitę. Ir tik po pamokų. Pasibaigus mokslų metams jis gali darbuotis jau 7 valandas per dieną ir 35 valandas per savaitę.
Jei moksleiviui 16-18 metų, mokslo metu jis gali darbuotis ne daugiau kaip 8 valandas per parą ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę. Vasarą galioja tos pačios sąlygos.