Veiklą visiškai nutraukė Kėdainių ir Jonavos rajonuose stručius auginę ūkininkai. Tokių šalyje yra ir daugiau. Prasidėjus šių fermų vajui, tokių paukštynų šalyje buvo apie septynios dešimtys. Statistikos departamento duomenimis, 2010 metais stručių ūkių liko 56, o dabar – dar mažiau. Tikslių duomenų apie tai dar nėra.
Paukščiai iškeliavo į Lenkiją
Jonavos rajone kelerius metus aplinkinių dėmesį traukęs ūkininkų Malkevičių strutynas – ištuštėjęs, o didiesiems paukščiams laikyti skirti aptvarai taip pat likę tušti.
Patys ūkininkai apie nesėkmingą stručių auginimą kalbėti nebuvo linkę. Anot jų, šis verslas paprasčiausiai buvęs nuostolingas.
Panaši situacija ir Kėdainių rajone – ne vienerius metus stručius auginęs ūkininkas Ričardas Reikertas visus stručius pardavė lenkams ir šiuo metu užsiima kita veikla. „Sulaukiau gero pasiūlymo iš lenkų, ir viską jiems pardaviau”, - nedaugžodžiavo kėdainietis.
Dvigubai brangiau už vištieną
Užsidarius R. Reikerto stručių ūkiui kurį laiką strutienos nebuvo galima paragauti ir patiekalus iš šios mėsos siūlančiai Kėdainių kavinei „Aušruta”. Kepsneliai iš strutienos čia kainavo apie 30 litų (palyginimui – patiekalas iš vištienos atsieina apie 15 litų).
„Nors mėsa nėra pigi, lankytojai patiekalų iš strutienos užsisakydavo. Netrukus jų vėl pasiūlysime – jau radome šios mėsos tiekėjų”, - portalui lrytas.lt sakė kavinės vadovė Zinaida Tvarijonienė.
Anot pašnekovės, anksčiau, kuomet Kėdainiuose buvo stručių ūkis, lankytojams buvo siūloma ne tik stručio mėsos, tačiau ir kiaušinienės.
Vienas strutis – tūkstantis litų
Tuo tarpu Kauno rajone Rokų seniūnijoje iki šiol veikiančio žemės ūkio kooperatyvo SGC valdytojo pavaduotojas Gintaras Vaitkus įsitikinęs: ateitį turi tik dideli stručių ūkiai.
Mat pirkėjams siūlant didesnius kiekius mėsos galima tikėtis sėkmingų sandorių užsienio šalyse. Lietuvos rinka šiai produkcijai yra per maža.
Nepaisant to, bendrovė pernai taip pat sumažino paukščių skaičių – anksčiau jų čia būdavo apie 600 ar net tūkstantis, o dabar liko tik 300.
„Nuolat kyla pašarų kainos, o užauginti strutį kainuoja tikrai nemažai – vieno paukščio užauginimas atsieina apie tūkstantį litų. Todėl jų skaičių ir sumažinome”, - aiškino pašnekovas.
Skerdimui tinkami paukščiai turi būti 100-120 kilogramų svorio. Tokį svorį jie pasiekia tik maždaug per 14 mėnesių. Mat strutis – ne kiaulė, užauganti greičiau nei per pusmetį.
Bijo net lėktuvo
Didžiuliai paukščiai – lepūs. Vos išperintus juos tris mėnesius reikia laikyti inkubatoriuje. Paaugę stručiai yra bailūs.
„Tai – bandos paukščiai. Jie bijo visko, o juos išgąsdinti gali net lėktuvo skleidžiamas triukšmas.
Vienam išsigandusiam paukščiui pasileidus bėgti, paskui seka ir kiti. Jie „lipa” vienas per kitą, susižaloja”, - pasakojo G.Vaitkus.
Mėsa primena jautieną
Rokuose auginami stručiai ir jų oda iškeliauja į Vokietiją ir Belgiją. Tik apie 20-30 procentų stručių mėsos parduodama Lietuvoje.
„Ją perka ne tik restoranai, tačiau ir pavieniai žmonės. Lietuviai jau pradėjo vertinti šią mėsą, jos kokybę”, - sakė G.Vaitkus.
Priklausomai nuo mėsos rūšies, kilogramas strutienos kainuoja nuo 25 iki 70 litų. Nors strutis – paukštis, jo mėsa su paukštiena neturi nieko bendra. Ji labiau primena jautieną ar žvėrieną. „Net ir prieskoniai jai naudojami ne paukštienos, o žvėrienos”, - pasakojo pašnekovas.
Anot G. Vaitkaus, stručio mėsą perka tie, kurie vertina mėsos kokybę, laikosi dietos, serga širdies ligomis: „Tai – gera mėsa, joje yra daug geležies, mažai cholesterolio. Strutiena – viena iš sveikiausių mėsų“.
Iš strutienos ruošiami didkepsniai, guliašas arba filė kepsneliai. Termiškas stručio mėsos apdorojimas – trumpas. Perkepus ją, ji, kaip ir jautiena, sukietėja. Iš stručio mėsos gaminant didkepsnį, jį užtenka kepti 3-4 minutes. Skirtingai nuo jautienos, kepama stručio mėsa nesitraukia.
Viso iš 100-120 kilogramų sveriančio stručio galima gauti apie 35 kilogramus mėsos. Visa maistui naudojama stručio mėsa – iš jo kojų.