Už įstatymo projektą, kuriame numatytos šios lengvatos, antradienį balsavo absoliuti dauguma parlamentarų – 110 iš 141 Seimo narių. Prieš nebuvo nė vieno, susilaikė 7 nariai. Galutinį sprendimą parlamentas turėtų priimti birželį.
Naujas lengvatas kol kas siūloma įteisinti nuo spalio. Bet šią datą dar gali būti bandoma paankstinti iki liepos, sakė konservatorių frakcijos vadovas Jurgis Razma.
Antradienį nemažo parlamentų palaikymo sulaukė ir siūlymas PVM lengvatos netaikyti tiems laikraščiams, kurie yra pripažinti pažeidę etiką. Dėl šio siūlymo irgi bus galutinai balsuojama birželį.
Sumažinti PVM spaudai iki 9 proc. prezidentė Dalia Grybauskaitė pasiūlė lapkritį. Šiuo metu laikraščiai yra apmokestinami standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Spaudai iki 2008-ųjų pabaigos buvo taikomas lengvatinis 5 proc. PVM.
Naujoji lengvata valstybei atsieitų 13 mln. litų nesurinktų mokesčių per metus.
Prezidentės siūlymas gruodžio pabaigoje strigo Seime po to, kai jį atmesti pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetas, atsakingas už valstybės finansus.
Parlamentas nagrinėti įstatymą perdavė kitam komitetui – priešprieša prezidentei D. Grybauskaitei garsėjančio Arūno Valinsko vadovaujamam Informacinės visuomenės plėtros komitetui. Šis į prezidentės projektą įrašė visus pasiūlymus dėl PVM lengvatų, kokių tik sulaukė.
Tarp siūlymų buvo lengvatos visiems maisto produktams, išskyrus alkoholį, taip pat lengvata viešbučių paslaugoms, vaikų automobilio kėdutėms ir kėdutėms-paaukštinimams, dviratininkų šalmams, visiems koncertų, sporto, muziejų, pramogų parkų bilietams, vaikų literatūrai.
Finansų ministerijos skaičiavimu, jei šios lengvatos įsigaliotų, valstybei jos atsieitų apie milijardą litų nesurinktų mokesčių.
Antradienį parlamentas išbraukė visus šiuos A. Valinsko vadovaujamo komiteto siūlymus. Tačiau į projektą įrašė naują lengvatą – parlamentarės Agnės Zuokienės pasiūlytą 6 proc. PVM lengvatą keleivių ir bagažo vežimo paslaugoms. Ši lengvata valstybės biudžetui atsieitų 68 mln. litų, skaičiuoja Finansų ministerija.
Konservatorių frakcijos lyderis Jurgis Razma žadėjo, kad pastarąją lengvatą dar bus bandoma išbraukti. Seimo pirmininkė Irena Degutienė Vyriausybės paprašė pateikti nuomonę, ar lengvatos transportui išties reikalingos.
Šiuo metu galioja tik trys PVM lengvatos. Knygos yra apmokestinamos 9 proc. tarifu, tuo pačiu tarifu iki šių metų pabaigos yra apmokestinamas šildymas. O kompensuojamieji vaistai iki metų pabaigos yra apmokestinami 5 proc. tarifu.
Dauguma PVM lengvatų buvo panaikinta 2009-ųjų pradžioje, kai pradėjo dirbti dabartinė Vyriausybė.
Pridėtinės vertės lengvata viešbučių paslaugoms galiojo pernai. Jos atsisakyta po to, kai paaiškėjo, kad ji nepasiekia norimo tikslo. Viešbučių paslaugos neatpigo, atvirkščiai, jos gerokai pabrango.
Konservatorius Evaldas Jurkevičius sakė lengvatai spaudai nepritariantis, nes ši nemokamai nespausdina jo ataskaitų.
„Gal prezidentė nė karto nėra davusi skelbimo, nėra teikusi savo ataskaitų, gal ją spausdina nemokamai? Bet aš norėjau teikti, aš žinau, kiek kainuoja skelbimai. Kalbant apie PVM sumažinimą – gal spauda pradės priimti skelbimus nemokamai, kad informuotų rinkėjus apie nuveiktus darbus? Tokio pasiūlymo nematau, todėl nepalaikau“, - sakė E. Jurkevičius.
Pasak jo, spaudai lengvatą būtų galima patvirtinti tik, jei įsigaliotų daugiau lengvatų.
„Kalbu labai argumentuotai. PVM yra mokestis, iš kurio mokamos tiek socialinės pašalpos, tiek maitinami vaikai. Jei mažiname lengvatą spaudai, turime siūlyti alternatyvas ir pienui, duonai. Nebent siūlome vaikams mažiau valgyti, užuot tai darius, skaityti knygas, o darbo biržose ketiname dalinti pigesnius laikraščius“, - svarstė jis.
Diskutuodami dėl PVM lengvatų opozicijai priklausantys parlamentarai reikalavo kuo daugiau lengvatų, nes, jų nuomone, tai pagelbės verslininkams ir pirkėjams. Valdančiosios koalicijos parlamentarai paprastai abejojo, ar tokia parama pasieks tikslą. Parlamentarai palankiai kalbėjo tik apie lengvatas spaudai.
„Kiekvieną kartą, kai artėja rinkimai, Seimas dalijasi į poziciją ir opoziciją. Opozicija pradeda siūlyti visokias lengvatas, kuo daugiau ir kuo patrauklesnių, ir atvirkščiai, kiti atrodo mažiau patraukliai. Tai rodo, kad mes neturime bendros atsakomybės už viešus finansus“, - svarstė valdančiajai koalicijai priklausantis liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas.
Opozicijos atstovai kartojo, kad lietuviai į Lenkiją apsipirkti važiuoja daugiausia dėl šioje šalyje mažesnio PVM kai kurioms maisto prekėms. Valdantieji tikino, kad taip vyksta dėl nukritusio Lenkijos zloto kurso, kuris lietuviams sumažino visas kainas šioje šalyje.
„Valdančiai daugumai reikėjo trejų su puse metų, kad jie suvoktų, kad tai nėra lengvatos, tai normalios ekonominės politikos vystymasis, kai kurių verslo rūšių skatinimas, gerų sąlygų jiems sudarymas“, - vardijo „tvarkiečių“ frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis.
„Reikia atstatyti lengvatinį PVM spaudai, bet turėtume pagalvoti apie PVM ir šviežiai bei atšaldytai mėsai. Tai būtų žmonių gyvenimo palengvinimas ir dovana mėsos perdirbėjams“, - sakė socialdemokatė Birutė Vėsaitė.
„Susimąstykime apie prioritetus. Kieno sąskaita darome lengvatas? Jos nekris iš dangaus, jos keliaus iš mūsų kišenių. Du trečdaliai biudžeto eina socialinei, švietimo ir sveikatos sritims. Kiekvienas iš biudžeto išimtas litas atima 66 centus iš šių sričių. Ar mums ne geriau pajamas perskirstyti tiems, kuriems labiausiai trūksta paramos? Ar, taikant PVM lengvatas, teikti nuolaidas ir tiems, kurie gali lengviau išgyventi šį laikotarpį?“ - sakė konservatorius Rimantas Dagys.