Šiuo metu Seime vėl kilo kova dėl VTMT priklausomybės. Ietis sukryžiavo du įtakingi konservatoriai – Antanas Matulas, vadovaujantis Sveikatos reikalų komitetui, ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Stasys Šedbaras. Pastarasis siekia, kad tarnyba liktų Teisingumo ministerijos žinioje, o A. Matulas, pasitelkęs net Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto rezidentus, kovoja perduoti tarnybą Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). Tiesa, kartą ši ministerija jau valdė VTMT.
Sprendimai rengiami iš anksto
Gegužės 9 d. Sveikatos reikalų komitete vyko arši diskusija, kurią vainikavo dar prieš posėdį parengtas sprendimas kuo greičiau perduoti VTMT Sveikatos apsaugos ministerijai.
A. Matulo pasirašytame sprendime nurodyta, jog susidariusi situacija tarnyboje yra nepatenkinama, nes ilgalaikės problemos dėl darbo organizavimo ir valdymo, teismo medicinos gydytojų rengimo ir jų kvalifikacijos tobulinimo bei paslaugų teikimo, kompetencijos ir jų kontrolės yra nesprendžiamos arba bandoma jas netinkamai spręsti. Todėl esą geriausias sprendimas - perduoti tarnybą vėl SAM pavaldumui.
Paprašytas paaiškinti, kaip pasikeis VTMT darbo kokybė ir kas tai garantuos, kai bus pakeistas jos pavaldumas, A. Matulas tiesaus atsakymo nerado: „Matom, kad tarnybos pavaldumo pasikeitimai nieko gero nedavė, išskyrus tai, kad įtakingi žmonės parūpino lėšų ir buvo pastatytas bei įrengtas iš tikrųjų modernus tarnybos pastatas. Tačiau teismo medicina atsidūrė tokioje situacijoje, kad ją pasirinkę rezidentai skundžiasi ir nori pereiti į kitą rezidentūrą, o teismo ekspertų darbas nepatogus žmonėms. Pagaliau teismo medicina juk yra medicinos, o ne teisingumo sritis, todėl VTMT reikėtų perduoti SAM.“
A. Matulas taip pat pageidautų, kad tarnybą valdytų ne tik SAM, bet ir Vilniaus universitetas, nes tik šioje aukštojoje mokykloje yra rengiami teismo medicinos ekspertai.
Kalbėdamas apie VTMT atliekamas palaikų ekspertizes, A. Matulas irgi negailėjo kritikos, teigdamas, esą jos dažnai būna netikslios ar keičiamos. Tačiau jis prisipažino duomenų ar statistikos, apie tarnybos specialistų klaidas neturįs, tik remiasi tais faktais, kuriuos randa spaudoje: „Domiuosi viskuo, kas vyksta Lietuvoje, klausau žmonių ir iš tiesų, kai teismo ekspertai yra vienose rankose sukuria tokią situaciją, kai žmonėms sunku rasti teisybę“.
Du konservatoriai – dvi skirtingos pataisos
S. Šedbaro nuomonė - absoliučiai priešinga A. Matulo nuostatai: „Juk buvome sutarę, kad VTMT bus pavaldi TM, nes ji aptarnauja prokuratūrą, teismus. Juk teismo medikai ne gydymo, o ekspertines paslaugas teikia. Tuo labiau, kad diskutuota ir išdiskutuota. Pagaliau Vyriausybė priėmė sprendimą, kad VTMT priklausys TM. Kodėl vėl reikia keistis sprendimą, man tiesiog nesuprantama.
Yra Ekspertizių institutas, yra Kriminalistinių tyrimų centras, kur taip pat dirba teismo medicinos ekspertai, tačiau niekam nekliūva, kad šios įstaigos pavaldžios TM arba Policijos departamentui. Jeigu dėl VTMT yra kažkokių subjektyvių veiksnių, juos būtina šalinti, bet jokių objektyvių priežasčių, kad tarnybą vėl reikėtų draskyti, aš nematau“.
A. Matulas yra užregistravęs įstatymo pataisą, kad VTMT priklausytų SAM, o S.Šedbaras pateikė Seimui pataisą, kad tarnyba liktų TM pavaldume. Šie abiejų konservatorių pasiūlymai parlamentarų teismo turėtų sulaukti dar iki vasaros.
S. Šedbaras, svarstydamas, kodėl dabar vėl prireikė VTMT ieškoti naujo šeimininko, spėjo, kad galbūt kažkas siekia jos vadovo posto, nes dabartinio direktoriaus Alvydo Pauliukevičiaus kadencija baigiasi šių metų liepą: „Kita vertus, pastaraisiais metais vis dažniau pasigirsta diskusijų dėl netinkamo medikų darbo. Visi suprantame, kad bet koks gydytojas – ne Dievas ir gali pasitaikyti klaidų. Todėl, jei po vienu stogu (SAM – Red.) apgyvendinsim ir medikus, ir teismo ekspertus, tai ar bus objektyvios ekspertizės? Ar jomis žmonės pasitikės“?
VTMT vadovas A. Pauliukevičius, kurio pastangomis Vilniuje prieš kelerius metus išaugo naujas, moderniai įrengtas ir naujausia aparatūra aprūpintas tarnybas pastatas, kaip ir S. Šedbaras teigė turįs įtarimų, jog dabartinei Seimo daugumai rūpi, kad „ vienoje vertikalėje atsidurtų sveikatos organizavimas, akreditavimą, auditavimą ir ekspertizes“.
„Jeigu taip atsitiks, tai bus, kaip toje dainoje: „Pats groju, pats šoku, pats dainuoju ir pats ploju. Taip juk civilizuotose šalyse negali būti“, - įsitikinęs A. Pauliukevičius.
Kaltinimus laiko nepagrįstais
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius įsitikinęs, kad VTMT privalo likti TM žinioje.
Tokios pat nuostatos laikosi ir teisingumo viceministras, kuruojantis šią tarnybą Tomas Vaitkevičius: „Jeigu būsimieji teismo medicinos ekspertai nepatenkinti programomis, pagal kurias jie mokosi, tai tuo privalėtų pasirūpinti ir jų vadovai, ir Vilniaus universitetas bei Švietimo ir mokslo ministerija. Tai, mano galva, nėra priežastis dėl kurios reikėtų keisti VTMT pavaldumą“.
Pasak T. Vaitkevičiaus, neatmestina galimybė, kad daugelis kaltinimų tarnybai išgaruotų, jei pasikeistų jos vadovas: „Žinau, kad A. Pauliukevičiaus adresu šiuo metu yra tam tikrų priekaištų ir iš studentų, kuriems jis dėsto pusės, ir iš Seimo lekia kritikos strėlės. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad studentai visada maištauja prieš dėstytojus, o Seime – susipina įvairiausių interesų kamuoliai“.
T. Vaitkevičius neatmetė galimybės, kad VTMT vadovo vieta kažkam labai rūpi. Bet jis patikino, jog liepą, pasibaigus A. Pauliukevičiaus kadencijai, TM skelbs konkursą šios tarnybos vadovo postui užimti.