„Kaip suprantu, Vyriausybė įsivaizduoja, kad yra šimtaprocentinis įteisinimas to, kas yra pastatyta (Preilos boteliai - ELTA). Tai būtų netoleruotina, neįsivaizduojama. (...) Kaip aš supratau iš Premjero pozicijos, nesiruošia nieko keisti ir tenkina Vyriausybę tai, kad boteliai ten bus įteisinti. Taikos sutartimi ir būtų šitas dalykas įteisinamas. Bet taikos sutartis negalima, kol šitų sprendinių nėra tvarkymo plane. Taikos sutarčiai nėra jokio juridinio pagrindo“, - trečiadienį po Vyriausybės pasitarimo dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo sakė A. Stancikienė.
Seimo narės teigimu, jeigu bus patvirtintos parko tvarkymo plano nuostatos, kad toliau Preilos užstatymas nebus plečiamas, atsirastų juridinis pagrindas svarstyti taikos sutartį.
A. Stancikienė taip pat pabrėžė nesuprantanti, kodėl Preilos botelių savininkai traktuojami išskirtinai. Jos teigimu, įteisinus botelius reikėtų svarstyti ir visų kitų nelegalių pastatų įteisinimą.
„Kodėl tada reikia išskirti neteisėtų statybų savininkus kaip nežinau kokius? (...) Tada nesuprantu, kuo šis objektas išskirtinesnis, geresnis, kuo? Ar tuo, kad advokatas galingas, ar tuo, kad verslo struktūra galinga? Tai tada svarstykime, kad visus galima įteisinti“, - sakė Seimo narė.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorės Rūtos Baškytės teigimu, tikimasi, kad šiuo parko tvarkymo planu statybos Kuršių nerijoje bus labai aiškiai sureglamentuotos, o dabar dėl to kyla nemažai problemų.
„Tvarkymo planas nėra tapatus botelių planui. Nežinau, kodėl reikia šitaip sureikšminti, kad problema yra, bet pirmiausia reikia priimti dokumentą. (...) Kita vertus, šito dokumento rengimas, lygiai taip pat kaip ir teisės aktų, jokiu būdu nesiejamas su vienų ar kitų statybų įteisinimu“, - pabrėžė ji.
R. Baškytės teigimu, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad parko tvarkymo planas nėra detalus, todėl dėl Preilos botelių bus svarstoma atskirai, labiau įsigilinus į situaciją.
„Tvarkymo planas nėra detalusis planas. Mes tiesiog neturime galimybių išnagrinėti absoliučiai visas situacijas. (...) Dėl jų (Preilos botelių - ELTA) lygiai taip pat turi būti priimtas sprendimas. Galbūt bus nuspręsta ar vieną, ar du, tris ar penkis nugriauti - aš negaliu pasakyti. Mes nedarome detaliojo plano“, - teigė ji.
R. Baškytės teigimu, Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuris turėjo būti baigtas jau kovo 31 d., labai aiškiai parodo, kaip susikertantys interesai gali vilkinti sprendimų priėmimo procesą.
„Šitas dokumentas parodo, kiek yra visokių interesų saugomose teritorijose. Ir ypač ten, kada įsiveliama į teisminius procesus ir paskui nesugebame nei nuo jų atsiriboti, nei pasiūlyti tinkamo sprendimo“, - sakė ji.
Neringos savivaldybės meras Antanas Vinkus palankiai vertina parko tvarkymo planą. Jo teigimu, jis regione turėtų užtikrinti ramybę.
„Tvarkymo planas - toks planas, kuris numato, kaip sutvarkyti Neringoje tuos esamus skaudulius, kaip įvesti tvarką, kaip nuimti žmonėms psichologines įtampas, leisti normaliai gyventi ir dirbti. (...) Neringos savivaldybė pritaria tvirtai taikos sutarčiai“, - sakė A. Vinkus.
Primename, kad Arvydo Sabonio bendrovės „Sabonio klubas ir partneriai“ Preiloje pastatyti boteliai Lietuvos Aukščiausiojo teismo buvo pripažinti neteisėtais (prieštaraujančiais Kuršių nerijos nacionalinio planavimo schemai), todėl įmonė buvo įpareigota juos nugriauti. Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pareiškė, kad minėtuosius pastatus ketinama įtraukti į naują Kuršių nerijos nacionalinio parko planą, kuris turėtų būti pristatytas kovo 31 d., o dėl botelių gali būti siūlomi taikos susitarimai, kurie turėtų būti patvirtinti teisme.
