Daugiau kaip pusė žmonių, kuriems paskelbta tokia diagnozė, išgyvena tik 48 valandas.
52 metų A. Batasciukas mano, kad jį išgelbėjo didžiulis noras gyventi ir troškimas dar kartą išvysti saviškius.
Medikai nieko nepastebėjo
34 metus jūromis ir vandenynais plaukiojantis, didesnių sveikatos problemų neturėjęs A.Batasciukas nesitikėjo, kad nelaimė jį užklups ant bangų.
Sausio 13 dieną jis – kapitono vyresnysis padėjėjas – išplaukė į reisą tanklaiviu „Tour Margaux”, plaukiojančiu su Maltos vėliava, o balandžio pabaigoje tikėjosi grįžti namo.
Tačiau balandžio pradžioje Vidurio Atlante vyras pajuto, kad jaučiasi prastai – maudė širdies plotą. Savijauta negerėjo – kapitonas įsakė sukti laivą į artimiausią Liberijos uostą.
Čia klaipėdietį sutiko laivui paslaugas teikiančios kompanijos atstovai ir pristatė į Monrovijos ligoninę – Johno F.Kennedy medicinos centrą.
Apžiūrėję ligonį vietiniai medikai nieko tragiška neįžvelgė. Klaipėdą iš Afrikos pasiekusiuose dokumentuose užfiksuota, kad žmogus duso, jam padidėjusi širdis, įtariama aortos aneurizma. Tačiau aortos plyšimo medikai nepastebėjo.
Ligoniui skyrė širdį stiprinančių, kraujospūdį mažinančių vaistų ir svarstė, kad jį tikriausiai išsekino darbas.
Buvo pusiau miręs
Dienos bėgo, o A.Batasciuko savijauta vis blogėjo. Nuo šalto kondicionieriaus oro dar prisidėjo angina.
„Aštuonias dienas ligoninėje merdėjau. Net vandens tekdavo prašyti. Jaučiausi vis blogiau – kojos sutino, viršutinė kūno dalis pradėjo juoduoti, kankino skausmai, buvau net nualpęs.
Vieną naktį iš paskutiniųjų nuėjau į postą ir susiradau savo asmens kortelę – pamačiau, kad tyrimų rezultatai visai prasti, hemoglobinas nukritęs iki kritinės ribos.
Paskambinęs viską pasakiau sūnui. Jis puolė ieškoti informacijos internete, konsultavosi su medikais. Jie priėjo prie išvados, kad turiu problemų dėl aortos.
Rėkiau ligoninėje, kiek turėjau jėgų – skauda, mirštu, vežkite mane namo!” – prisiminė jūrininkas, supratęs, kad Afrikoje pagalbos nesulauks.
Po griežtų pokalbių su laivui paslaugas teikiančia agentūra klaipėdiečiui buvo nupirkti lėktuvo bilietai iš Liberijos į Lietuvą. Balandžio 18-ąją jis buvo nugabentas į oro uostą, kuris yra keturios valandos kelio automobiliu, ir ten paliktas likimo valiai.
„Buvau pusiau miręs. Iš paskutiniųjų pasiekiau lėktuvą. Turėjau pasitempti – labai bijojau, kad manęs negrąžintų atgal į oro uostą. Kam reikia tokių paliegėlių, kurie reiso metu gali pridaryti bėdų?” – dabar jau ramiai pasakoja A. Batasciukas.
Klaipėdietis sugebėjo ištverti ne tik ilgą skrydį, bet ir keturias laukimo valandas Marselio oro uoste, kur teko persėsti į kitą lėktuvą.
Operavo dešimt valandų
Visiškai išsekusį vyrą Rygoje pasitiko žmona Ana ir parvežė į Klaipėdą.
„Išmiegojęs pasijutau dar blogiau. Nusiprausiau, nusiskutau ir nuvažiavau į Jūrininkų ligoninę. Man labai padėjo bičiulis – Jūrininkų medicininės komisijos pirmininkas Valdas Kuolas. Jis palydėjo į priimamąjį, o po dvidešimt minučių diagnozė buvo aiški – plyšusi aorta.
Netrukus buvau išgabentas į operacinę. Operacija truko daugiau kaip 10 valandų. Per tą laiką dirbo dvi medikų brigados, o skyriaus vedėjas Gediminas Kundrotas – visą laiką”, – pasakojo jūrininkas.
Dabar A. Batasciukas jėgas atgauna Palangoje, Kauno medicinos instituto reabilitacijos įstaigoje. Čia jį lanko žmona ir Vilniuje ekonomiką studijuojantis 21 metų sūnus, nuolat užsuka buvusi žmona Svetlana.
Ketina bylinėtis
Kiek atsigavęs po košmariškų išgyvenimų ir operacijos A. Batasciukas negali suvokti, kodėl kolegos jūrininkai jį išmetė tarsi nereikalingą daiktą ir pamiršo.
Dabar klaipėdiečio, kilusio iš Ukrainos, likimas neaiškus. Nežinoma, ar galės jis išvis plaukioti laivais.
Dėl nesuteiktos pagalbos ir piniginės kompensacijos A.Batasciukas ketina bylinėtis su darbdaviu – bendrove „V Ship France”. Padėti jam pažadėjo Jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža.
Dauguma tokių pacientų miršta
Gediminas Kundrotas, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies chirurgijos skyriaus vedėjas
„Kai išvydau A .Batasciuką, mūsų ligoninės kompiuterinės tomografijos specialistai jau buvo nustatę diagnozę. Stambiausios žmogaus arterijos – aortos – kampe plyšimas, kraujas išsiliejęs ne tik aplink aortą. Aplink dešinįjį plautį išsilieję trys litrai kraujo, aplink širdį – pusė litro kraujo, susiformavo netikroji aneurizma.
Plyšusi vieta buvo aplipusi aplinkiniais audiniais, gal tai kiek ir pagelbėjo.
Dauguma tokių pacientų miršta. Ši operacija buvo sudėtinga, netradicinė, ligonis buvo giliai šaldomas, prijungiant dirbtinę kraujo apytaką.”