Nors teismo sprendimą vykdyti turinčios ir L. Stankūnaitei jos vaiką atiduoti privalančios institucijos tikina galutinai suderinusios savo veiksmus, padėtis greičiausiai yra visiškai priešinga. L. Stankūnaitė pripažino esanti neviltyje, nes atrodo, jog viskas daroma, kad teismo sprendimas taip ir nebūtų įvykdytas. Moteris spėja, jog laukiama rudenį vyksiančių Seimo rinkimų, tačiau tikina neketinanti nuleisti rankų kovoje dėl savo vaiko.
Trečiadienį L. Stankūnaitė atsakė į lrytas.lt žurnalisto klausimus.
- Kokia padėtis dabar, gal jau žinote kada antstolė su policijos pareigūnais ir vaiko teisių apsaugos specialistais dar kartą vyks į Garliavą, pakartotinai bandys įvykdyti teismo sprendimą ir jums atiduoti dukrelę?
- Mane liūdina dabartinė situacija. Esu be galo nusiminusi. Man be galo skaudu, kad atsidūrėme tokioje situacijoje, kai tarsi šuo gaudytų savo uodegą. Teismo sprendimas priimtas, o mes vis nesugebame jo įvykdyti.
Manau, kad šiuo atveju Vaiko teisių apsaugos tarnyba neatlieka savo funkcijų, bėga nuo pareigų vykdymo, todėl ir vyksta trypčiojimas vietoje. Tuo esu labai pasipiktinusi. Manau, kad šioje situacijoje turi dirbti visos tarnybos kartu, o ne kiekviena atskirai.
Atrodo visi kalba vieną ir tą patį – visi pasiruošę, visi susitarę, tačiau kažkodėl šiandien laukiame nežinia ko. Man dabar labai liūdna...
- Kas yra tas kliuvinys, trukdantis teismo sprendimo įvykdymui? Garliavos minia, bejėgiška Vaiko teisių apsaugos tarnyba, antstolė?
- Esame tokioje aklavietėje, kai niekas nieko nežino. Tačiau nesiruošiu pasiduoti, kad ir kaip kita pusė to norėtų. Pas mane dar yra labai daug jėgų ir laiko.
- Kokių veiksmų ketinate imtis?
- Tikrai nesakysiu savo oponentams, kokių veiksmų ketinu imtis. Tačiau pažadu, nesėdėsiu sudėjusi rankų. Tikrai ne.
- Ar žinote, kaip dabar jaučiasi jūsų dukra?
- Galiu tik numanyti, kad jos viduje yra baisi didelė sumaištis, vaikas labai stipriai išgyvena. Stebina, kaip atrodo mano 8 metų vaikas, numaitintas... Skaudu apie tai kalbėti.
- Vaiko teisių apsaugos specialistės reguliariai apsilanko Garliavoje, puikiai žino, kad Jūsų vaikas auga apsuptas svetimų žmonių minios. Gyvena aplinkoje, kur nuolat vyksta kažkokie renginiai. Kaip Jūs vertinate vaiko teisių apsaugos specialistų reakciją į tai, kas vyksta?
- Jie (vaiko teisių apsaugos specialistai – red.) dalinai sutinka, kad tai yra kaip kraupus spektaklis, kuriame mano vaikas išeina tarsi klounas juokinti kitų klounų. Gal per daug grubiai išsireiškiau, bet realybė yra tokia. Nesuprantu kaip galima rengti spektaklius, juoktis iš teismo sprendimo vykdymo? Visa tai, kas vyksta yra baisu.
- Kaip vertinate laikinosios globėjos Neringos Venckienės išreikštą pageidavimą, kad jūsų dukros perdavimo procesą tiesiogiai transliuotų televizijos?
- Iš šono žiūrinti kaip motinai, tai yra visiškas pasityčiojimas iš mano vaiko. Nors jinai skelbia, kad tai yra jos vaikas, jis nėra jos. Ji skelbia labai mylinti mano dukrą, tačiau jei turėtų nors lašą to, kiek aš myliu savo dukrą, jinai taip nesielgtų, turėdama motinos širdį.
Nesuvokiu prašymų tiesiogiai transliuoti dukrelės perdavimo procedūrą. Kas tai, kuriamas filmas, komedija, ar vaiko gyvenimas? Tai baisu, protu nesuvokiu kaip galima teikti tokius prašymus.
- Ar esate pasiruošusi pati vykti į Garliavą ir pasiimti savo vaiką?
- Esu viskam pasiruošusi, savo dukrelę myliu ir dėl jos viską padarysiu. Jeigu niekas nieko nedarys, pati eisiu ir darysiu tai, kas priklauso motinai. Tam, kad išgelbėti vaiką nuo to, ką jinai turi iškęsti. Turiu galvoje šį košmarą.
- Kaip manote, kada jis baigsis?
- Ko gero, tik Dievas žino, kada jis baigsis.