Nacionalinio švietimo ministerijos sekretorius Miroslawas
Sielatyckis teigia, kad Lenkija priėmė ESBO aukštojo komisaro tautinių mažumų klausimais Knuto
Vollebaeko kvietimą dėl bendro susitikimo gegužės
pabaigoje.
Šis susitikimas siūlomas Varšuvoje Demokratinių institucijų
ir žmogaus teisių biure (ODIHR) aptarti ginčytinus klausimus.
„Lenkija priėmė jo kvietimą. Dabar mes visi laukiame Lietuvos
pozicijos“, - sakoma BNS atsiųstame pareiškime.
Pasak M. Sielatyckio, jau po ESBO komisaro pasiūlymo Lenkijos
pusė balandžio pabaigoje gavo Lietuvos švietimo ir mokslo ministro
Gintaro Steponavičiaus laišką, kuriame ministras pasiūlė
dvišalės švietimo ekspertų grupės susitikimų formulės
atkūrimą.
Varšuvos nuomone, ankstesnis derybų formatas nepasiteisino.
„Lenkijos pusė paaiškino, kad dėl švietimo ekspertų grupės
derybų netenkinamų rezultatų praėjusį rudenį, ji dabar nemato
pagrindo tęsti dialogą pagal ankstesnę formulę, tačiau sutinka
tęsti derybas pagal pasiūlytą vyriausiojo komisaro formulę – jam
asmeniškai dalyvaujant susitikime kaip šių diskusijų
organizatoriui ir moderatoriui“, - teigia M. Sielatyckis.
„Tikimės, kad Lietuvos pusė taip pat priims šį kvietimą ir
mes pasieksime pažangą suinteresuotų šalių svarbiausiais
klausimais“, - sako jis.
Lietuvos švietimo ministras Gintaras Steponavičius antradienį
sakė, kad Lietuva ir Lenkija turi pačios išspręsti tarpusavio
klausimus.
„Mes matome iš Lenkijos pusės mėginimus ir toliau laikyti tam
tikrą spaudimą Lietuvai dėl tautinių mažumų švietimo politikos
įtraukiant į ją ir tarptautines organizacijas. Kartu jie patys
nepripažįsta, kad tokius standartus tautinių mažumų ugdyme, ką
mes tik dabar palaipsniui įvedame, Lenkija jau turi ilgus metus.
Todėl man atrodo, kad Lietuva neturėtų veltis į tokius formatus,
kurie leis labiau klausimą išnaudoti vienos pusės situacijai,
juolab, kad sprendimai įgyvendinant Švietimo įstatymą Lietuvoje
nacionaliniu mastu yra daromi nuosekliai ir jautriai stebint
situaciją“, - BNS sakė G. Steponavičius.
Jo teigimu, Lietuva taip pat yra gavusi K.Vollebaeko kvietimą
kartu su juo spręsti nesutarimus su Lenkija, bet mano, kad šalys
gali susitarti ir be jo pagalbos.
„Lietuvos oficiali pozicija ta, kad klausimus mes galime
išspręsti patys. Mes galime atsižvelgti į tarptautinės
bendruomenės pastabas, bet tolesnis bendradarbiavimas nėra
reikalingas“, - BNS antradienį sakė G. Steponavičius.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva kritikuoja
naująjį Lietuvos švietimo įstatymą, kuriuo stiprinama lietuvių
kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose ir vadina jį
diskriminaciniu. Lietuva teigia, kad įstatymas tik artina Lietuvą
prie Europos ir pačios Lenkijos standartų.
Pagal įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija
ir Lietuvos geografija turi būti dėstoma lietuvių kalba. Iki tol
visos pamokos, išskyrus lietuvių kalbos, galėdavo vykti tautinės
mažumos kalba. Pagal įstatymą, taip pat ketinama ateityje
suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą etniniams lietuviams ir
tautinėms mažumoms, tačiau numatomas pereinamasis laikotarpis jį
vertinant.
Lenkijoje gyvenantys lietuviai skundžiasi, kad Lenkijoje
uždarinėjamos lietuviškos mokyklos, o moksleiviams trūksta
lietuviškų vadovėlių.
Įsteigti dvišalę švietimo ekspertų darbo grupę pernai
rugsėjį susitikę Palangoje sutarė Lietuvos ir Lenkijos premjerai.
Į paskutinį susitikimą darbo grupė buvo susirinkusi lapkričio
pabaigoje. Darbo grupė buvo surengusi penkis susitikimus.