Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuomone, N. Venckienė savo elgesiu nevykdant teismo sprendimo ir viešais pasisakymais grasinant antstolei bei raginant žmonėms patiems vykdyti teisingumą, galimai pažeidė mažiausiai keturis Teisėjų etikos kodekso principus: lojalumo valstybei, solidarumo, padorumo ir pavyzdingumo.
„Tokie pareiškimai negali būti daromi, teisėjas privalo pagarbiai elgtis su kitais žmonėmis, teisėja neturėtų diskutuoti dėl teismo sprendimo ir jį turi vykdyti bei bendradarbiauti su teismo sprendimą vykdančia institucija “, - po posėdžio sakė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas Algis Norkūnas.
Drausmės byla teisėjai iškelta išnagrinėjus Laimutės Stankūnaitės, jos advokato Gintaro Černiausko ir Teisėjų tarybos teikimus.
N. Venckienė į Komisijos posėdį neatvyko. Apie tai ji Komisijos neinformavo.
Raštu pateiktame savo paaiškinime Kauno apygardos teismo teisėja neigia pažeidusi teisėjo etiką. Ji teigia, kad gera valia vykdo teismo sprendimą. Tačiau mergaitė pati neina pas L. Stankūnaitę, o ji prieš ją prievartos naudoti negali.
Nesutinka N. Venckienė ir su kaltinimais, kad jos elgesys mažina visuomenės pasitikėjimą teismais.
„Aš didinu pasitikėjimą teismais, jį menkina Teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius“, - savo paaiškinime rašo Kauno apygardos teismo teisėja.
L. Stankūnaitė, G. Černiauskas ir Teisėjų taryba savo skunduose rašo, kad N. Venckienė žemina teisėjo vardą, nes ne tik nevykdo teismo sprendimo, bet ir viešai ragina žmones patiems vykdyti linčo teismus.
Į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją buvo kreiptasi po N. Venckienės pasisakymų LNK televizijoje. Kėdainių rajono apylinkės teismui kovo 22 dieną leidus prieš teismo vykdymą trukdančius žmones naudoti prievartą, N. Venckienė siūlė žmonėms patiems vykdyti teisingumą.
„Vienintelė viltis žmonės, nes čia jokio teisingumo Lietuvoje nėra ir dar, ką aš galiu pasakyti, jei kam taip atsitiktų, kad jūsų vaiką prievartautų, tai jūs net nesikreipkite ir to teisingumo neieškokite, o pasidarykite teisingumą patys, nes čia jau jokio teisingumo pasiekti Lietuvoje neįmanoma“, - stovėdama gatvėje priešais tėvų namą tada dėstė N. Venckienė.
Kliuvo ir teismo sprendimą bandančiai įvykdyti antstolei Sonatai Vaicekauskienei.
„S. Vaicekauskienė nebent gali baimintis A. Ūso (Andriaus Ūso. – Red.) draugų, nes A. Ūsas irgi su draugais šventė ir griovy buvo rastas. Tai jai tik to reikia baimintis“, - kalbėjo Kauno apygardos teismo teisėja.
Po šio N. Venckienės pasisakymo S. Vaicekauskienė pasiprašė apsaugos. „Tai viešas grasinimas, teisėja grasino susidoroti su savo pareigas vykdančia antstole, tai visiškai nesiderina ne tik jos, kaip teisėjos, bet ir kaip laikinosios globėjos pareigomis“, - savo skunde rašo G. Černiauskas.
N. Venckienei anksčiau skirtos keturios drausmės bylos, dvi iš jų dar neišnagrinėtos.
Balandžio 18 dieną Teisėjų etikos ir drausmės komisija dėl raginimo persekioti S. Vaicekauskienę iškėlė N. Venckienei ketvirtą drausmės bylą, nors pati teisėja ir aiškino, kad jos žodžiai su darbu neturi nieko bendro.
„Teisėjas neturi sau to leisti, o savo privataus gyvenimo klausimus privalo spręsti ne viešai“, - tada po posėdžio žurnalistams sakė Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkas A. Norkūnas.
Šiek tiek anksčiau, kovo 28 dieną N. Venckienei buvo iškelta drausmės byla dėl jos elgesio Garliavos šeimos klinikoje.
Prieš tai Kauno apygardos teismo teisėjai dėl jos įžeidžiančių pasisakymų buvo iškeltos dvi drausmės bylos. Dar dviem atvejais jas kelti atsisakyta, nors ir buvo konstatuota, kad teisėjos elgesys nesiderina su teisėjų etika.
Po antrosios drausmės bylos išnagrinėjimo Teisėjų garbės teismas pasiūlė N. Venckienę atleisti iš pareigų, tačiau šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė tai padaryti. Byla nagrinėta iš naujo, teisėjai skirtas griežtas papeikimas.
Kauno apygardos teismo teisėja tokį Teisėjų garbės teismo sprendimą apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet šis jos skundo netenkino.
Pirmojoje drausmės byloje N. Venckienei skirtas papeikimas, vėliau, teismo sprendimu, buvo pakeistas į pastabą.
N. Venckienei ir jos šalininkams įkurtos partijos „Drąsos kelias“ programoje skelbiama, kad Teisėjų garbės teismas turi būti panaikintas, nes jis „yra tik susidorojimo įrankis prieš privilegijuotoms kastoms neįtikusius teisėjus“.