Sunku suvokti dokumentus
Vieni opozicijos nariai skundžiasi, kad penktadienį perduotų dokumentų paketo apimtis yra per didelė, kad būtų spėta juos greitai išnagrinėti. Kiti svarsto, kad vien iš pateiktų projektų neįmanoma įvertinti, ar atominės elektrinės projektas gali būti sėkmingas, ar ne.
Gausiausia parlamento opozicinė frakcija socialdemokratai ketvirtadienį ryte apsispręs, ar pritarti, kad Seimas imtųsi svarstyti šiuos įstatymų projektus. „Kol kas frakcijoje nuostatos labai pesimistinės. Pradėti svarstymą gal ir galima pritarti todėl, kad tikėtumėmės vėliau svarstymo metu kažką daugiau iškvosti iš Vyriausybės.“, - sakė socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.
Pasak socialdemokratės Irenos Vėsaitės, politikams trūksta laiko suvokti iš Vyriausybės gautą medžiagą. Seimui buvo perduoti tvirtinti nauja energetikos strategija, koncesijos sutartis su Japonijos „Hitachi“ naujai elektrinei statyti, taip pat atnaujintas atominės elektrinės įstatymas.
Šie dokumentai parlamentą pasiekė penktadienį.
„Dokumentai buvo „išmesti“ į Seimą labai staigiai. Juos norima priimti iki birželio pabaigos. Manau, kad taktika tokia: užversti Seimo narius medžiaga, kad jie nespėtų susigaudyti, po to juos „spausti“ viskam pritarti“, - svarstė ji.
Iš Vyriausybės ji sako nesulaukusi išnagrinėtų alternatyvų: kas būtų, jei atominė elektrinė nebūtų statoma.
Ramybę užtikrintų kaimynai
„Manau, Seimo nariams būtų ramiau, jei regioniniai partneriai latviai ir estai būtų deklaravę, kad tikrai dalyvaus šiame projekte. Tarptautiniuose parlamentarų sambūriuose klausiame Estijos ir Latvijos, ar jie yra bent diskutavę apie šalių dalyvavimą. O jie kaip iš dangaus nukritę, sako, jokio svarstymo nebuvo“, - sakė B. Vėsaitė.
Darbiečiai apsispręsti, kaip balsuoti ketvirtadienį, žada vėliausiai ketvirtadienį ryte. Pasak frakcijos nario Kęstučio Daukšio, iš Seimui pateiktų dokumentų nėra aišku nei kiek kainuos elektrinės statybos, nei kiek kainuos joje pagaminta elektra.
„Kol kas matau mažai priežasčių pritarti šiems dokumentams“, - poziciją dėstė K. Daukšys.
„Elektrinės statyba būtų didžiausias projektas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Lietuva prisiima labai didelius įsipareigojimus. Kad galėtume tam pritarti, reikia matyti, kokios yra sprendimo pasekmės. Tai yra - kiek kainuos elektra.
Jei paaiškėtų, kad galutinė kaina bus 30 centų už kilovatvalandę, tai gal geriau ne statyti naują elektrinę, o įjungti Elektrėnų 9-ąjį bloką. Jis gamins elektrą už tą pačią kainą
Kol kas nematau skaičių. Nei pateiktoje tvirtinti koncesijos sutartyje su „Hitachi“, nei įstatymo projekte nėra aiškaus matymo, kiek gali kainuoti elektrinė. Tačiau numatyti įvairūs Lietuvos įsipareigojimai.
Neturime žinių nei kiek atsieis paskolos, nei kiek kainuos statyboms skiriamas mūsų įmonių kapitalas, nei koks bus tikrasis elektrinės našumas, nei kitų dalykų“, - sakė K. Daukšys.
Abejonių žeria ir „tvarkiečiai“
„Greičiausiai mes po pateikimo ketvirtadienį pritarsime projektams, kad jie būtų svarstomi toliau. Bet sakome, kad turime labai daug neatsakytų klausimų“, - sakė frakcijos vadovas Valentinas Mazuronis.
Neaiškumų jo frakcijai kyla dėl to, kokiu būdu valdžia numato elektrinės kilovatvalandės kainą, už kiek procentų bus skolinamos lėšos jai statyti. Taip pat norima išgirsti, kaip elektrinės finansams atsilieptų, jei naujos atominės elektrinės iškiltų ir Karaliaučiuje bei Baltarusijoje. Bus aiškinamasi, kas būtų, jei elektrinę pradėjus statyti iš statybų pasitrauktų latviai ar estai.
„Mūsų principinė pozicija - mes esame už tai, kad Lietuva būtų atominė valstybė. Bet turime daug neatsakytų klausimų dėl konkrečiai šio projekto.
Vakar susitikome su premjeru Andriumi Kubiliumi bei Seimo pirmininke Irena Degutiene, jie žadėjo, kad duos atsakymus į ekonominius, techninius ir kitus mūsų klausimus. Kai juos gausime, galutinai apsispręsime, kaip balsuoti“, - sakė V. Mazuronis.