„Nepadariau aš tų nusikaltimų, apie kuriuos rašo ir skelbia
prokuroras, nesubūriau nusikalstamos grupės“, - trečiadienį Seimo
laikinajai komisijai, turinčiai teikti rezoliucijos projektą dėl jo
neliečiamybės panaikinimo, sakė Seimo narys.
Seimo narys gynėsi, jog prokurorų pateiktoje medžiagoje tik
nurodoma, kad jis subūręs bei koordinavęs nusikalstamą grupę,
tačiau nepateikiama jokių duomenų, kaip ir kokiu būdu.
„Apsiribota bendromis sąvokomis - organizavo, koordinavo. Nėra
aišku, kaip aš galėčiau suburti nusikalstamoms veikoms tokią
didelę grupę, kai kai kurių iš įvardintų nė nepažįstu, kai
kuriuos - tik iš matymo“, - sakė Seimo narys.
Jis taip pat stebėjosi, kad prokurorų rašte Seimui nurodoma,
jog jis veikė nepaisydamas Seimo nario apribojimų užsiimti verslu,
komercija ar kita pelno siekiančia veikla, taip pat, jog „Seimo nario
tarnybine padėtimi piktnaudžiavęs V. Matuzas sukėlė didelę žalą
valstybei ir jos institucijoms“.
„Generalinis prokuroras prašo leisti mane patraukti baudžiamojon
atsakomybėn, prašymas paremtas, kad remiantis pateiktais duomenimis
galima įtarti, kad siekdamas turtinės naudos subūriau grupę
nusikalstamoms veikoms daryti. Generalinis prokuroras savo kreipimesi
rašo, kad aš tokiu būdu sulaužiau priesaiką, diskreditavau Seimo
nario vardą. Manau, kad kreipimasis vertintinas kritiškai ir
kreipimasis nepagrįstas. Ne prokuroro kompetencija spręsti, kad
Seimo narys sulaužė priesaiką“, - sakė parlamentaras.
Dėl V. Matuzo neliečiamybės STT svarstė dar rudenį
Tuo tarpu Generalinės prokuratūros
Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras
Saulius Verseckas sako, jog Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT)
operatyvinės veiklos metu gautus duomenis dėl V. Matuzo galimai nusikalstamus veiksmus prokurorams
pateikė dar praėjusiais metais.
Kaip trečiadienį Seimo laikinosios komisijos posėdyje sakė
S. Verseckas, jau tuomet STT siūlė Generalinei prokuratūrai
spręsti, ar kreiptis į parlamentą dėl V.Matuzo neliečiamybės,
tačiau tuomet nuspręsta minėtus operatyvinės veiklos metu gautus
duomenis tikrinti.
Komisijos pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras prokuroro
klausė, kodėl dėl V. Matuzo neliečiamybės panaikinimo į
parlamentą kreiptasi balandžio 26 dieną, nors ikiteisminis tyrimas
dėl minėtų veikų pradėtas praėjusių metų lapkritį. Komisijos
vadovas teiravosi, ar toks kreipimasis jau prasidėjus politinei
kampanijai nėra susijęs su artėjančiais Seimo rinkimais.
„Nei kiek su Seimo rinkimais nesusijęs. Ikiteisminis tyrimas
pradėtas 2011 metų lapkričio mėnesį, jau tada Panevėžio STT
valdyba kreipėsi su turimais operatyvinės veiklos metu surinktais
duomenimis, spręsti, ar iš karto kreiptis į Seimą. Mes,
susipažinę su pateiktais duomenimis, siūlėme vykdyti ikiteisminį
tyrimą, patikrinti tuos operatyvinės veiklos metu surinktus
duomenis, kad būtume įsitikinę tų duomenų tikrumu“, - į
klausimą atsakė S. Verseckas.
Prokurorų komisijos nariams pateiktoje medžiagoje teigiama, kaip
pacitavo konservatorė Danutė Bekintienė, kad V. Matuzas „parengė ir
organizavo nusikalstamos veiklos planą“. Partijos kolegė prokuroro
teiravosi, kaip ir kokia forma buvo nustatytas tokio plano
egzistavimas.
Atsakydamas parlamentarei GP Organizuotų nusikaltimų ir
korupcijos tyrimo departamento prokuroras S. Verseckas V. Matuzą
įvardijo kaip galimą nusikalstamos veikos organizatorių.
„Nereikėtų suprasti šito pasakymo biurokratiškai - kad
surašė protokolą, veiksmų planą, pasirašė visi dalyvavę
asmenys ir sutarė veikti pagal pasirašytą planą. Nusikalstamos
veiklos planas, mes rašome tokį teiginį, nes nusikalstamos veikos
turi etapus - sumanymas, derinimas, organizavimas, realizavimas. Mes
darom tokią išvadą, kad mintį, idėją tokių nusikalstamų veikų
galėjo sumanyti ir parengti Seimo narys“, - sakė prokuroras.
Seimo laikinoji komisija dėl neliečiamybės panaikinimo
parlamentui iki birželio 15 dienos turi pateikti rezoliucijos
projektą dėl generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymo panaikinti
Seimo valdančiosios konservatorių frakcijos nario V. Matuzo
neliečiamybę baudžiamojoje byloje.
Generalinis prokuroras D.Valys į Seimą prašydamas V. Matuzą
leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyti jo
laisvę kreipėsi praėjusią savaitę. Parlamentarui norima pateikti
įtarimus sukčiavimu, piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir
dokumentų klastojimu.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas V. Matuzas
kaltinimus atmeta, jam metamus įtarimus vadindamas priešrinkiminiais
bandymais sukompromituoti Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis
demokratus. Jis taip pat tvirtina, jog parodymus, kuriais pripažįsta
kaltę, įtariamieji byloje davė spaudžiami. V. Matuzas sustabdė
narystę konservatorių partijoje iki kol Seimas priims sprendimą
dėl jo neliečiamybės.
Prokurorai tvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys
leidžia pagrįstai manyti, kad V. Matuzas, žinodamas, jog Seimo
nariui draudžiama bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar
kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno, organizavo bendrovei
„Panevėžio energija“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų
piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas
„ŽilVyčio kooperatinei bendrovei“ neteisėtu būdu laimėti
„Panevėžio energijos“ 2010–2011 metais organizuotus keturis
biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė be PVM siekia 17
mln. 503 tūkst. 40 litų.
Taip pat įtariama, kad tuo pačiu laikotarpiu Seimo narys
organizavo Panevėžio miškų urėdijos urėdo ir urėdijos
viešųjų pirkimų komisijos piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi,
sudarant išskirtines sąlygas žemės ūkio kooperatyvui „Dobilas“
neteisėtu būdu laimėti dar vieną - miško valymo ūkinių
paslaugų - pirkimo konkursą, kurio vertė siekė 63 tūkst. 265
litus. Anot prokuratūros, yra pakankamas pagrindas įtarti, kad V.
Matuzas organizavo „ŽilVyčio kooperatinei bendrovei“
atstovaujančių asmenų veiksmus, 2011 metais apgaule gaunant Europos
Sąjungos struktūrinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos
lėšas - iš viso 680 tūkst. litų.
Be to, Seimo narys įtariamas organizavęs Nacionalinės žemės
tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus vedėjos piktnaudžiavimą
tarnyba, sudarant išskirtines sąlygas nesilaikant teisės aktų
reikalavimų „ŽilVyčio kooperatinei bendrovei“ išsinuomoti 73
valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus Panevėžio rajone.
Taip pat įtariama, kad dalyvaudamas Panevėžio miškų urėdijos
organizuojamose profesionaliose medžioklėse, V. Matuzas
piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi nemokėdamas už jas
privalomų mokesčių bei klastojo dokumentus apie sumedžiotus
žvėris ir sumokėtus mokesčius.
Generalinis prokuroras teigė, kad įtarimai šioje byloje
pateikti jau 22 asmenims, pasak D.Valio, dauguma įtariamųjų,
visiškai arba iš dalies, duodami parodymus pripažino savo kaltę.
Įtarimai piktnaudžiavus tarnyba dėl galimai neskaidrių
„Panevėžio energijos“ viešųjų pirkimų šioje byloje yra
pareikšti Seimo nario žmonai Danutei Matuzienei.
