„Aš tikiuosi, kad po pateikimo šiems projektams turėtų būti
pritarta. Be abejo, jau komitetuose, svarstymo metu turėtų būti
platesnė diskusija, turint omenyje, kad bent jau Atominės
elektrinės įstatymo projektas iki birželio 28 dienos turi būti
priimtas Seime - tai yra labai svarbu“, - trečiadienį po tradicinių
valdančiosios koalicijos pusryčių žurnalistams sakė valdančiajai
koalicijai priklausančios Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas
Algis Čaplikas.
Pasak jo, kai kuriems Seimo nariams kyla abejonių dėl dokumentų
projektų, todėl pageidaujama, kad energetikos įmonių vadovai
aktyviau bendrautų su Seimo atstovais.
„Tiek Visagino atominės elektrinės, tiek suskystintų gamtinių
dujų terminalo vadovai turėtų aktyviau dirbti su Seimo nariais,
konkrečiai atsakant į labai konkrečius paprastus klausimus“, -
sakė A. Čaplikas.
Valdančiosios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikšionių
demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma BNS taip
pat sakė tikintis, kad Seime neturėtų kilti kliūčių ir
parlamentas turėtų pritarti projektams.
Vyriausybė praėjusią savaitę pateikė Seimui naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto dokumentų paketą, Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, taip pat Suskystintų gamtinių dujų terminalo ir Elektros energetikos sistemos integracijos į Europos sistemas įstatymų projektus.
Dokumentams Vyriausybė pritarė praėjusią savaitę, o jei juos
iki birželio pabaigos priims ir Seimas, vėliausiai birželio
28-ąją planuojama pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos
korporacija „Hitachi“ dėl didžiausio per šalies istoriją -
maždaug 16-18 mlrd. litų vertės - energetikos projekto.
Lenkija nugaros neatsuka
Savo ruožtu Lenkijos energetikos bendrovė
„Polska Grupa Energetyczna“ (PGE) neatmeta galimybės grįžti į
naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje projektą.
PGE viceprezidento Paulo Skowronskio teigimu,
įmonė gali atnaujinti derybas, jei Lietuva būtų nusiteikusi
pakeisti verslo sąlygas, kuriomis Lenkijos bendrovei siūloma
dalyvauti Visagino AE projekte, trečiadienį skelbia Lenkijos
naujienų portalas cire.pl, remdamasis laikraščio „Dziennik Gazeta
Prawna“ informacija.
Teigiama, kad pokalbiai su Lenkija dėl dalyvavimo naujos AE
projekte gali prasidėti iki vasaros. P. Skowronskio nuomone, Lenkijai
būtų palanku prisijungti prie naujos AE projekto Visagine, kadangi
elektros rinka taps bendra ir todėl geriau yra būti projekto
dalyviu.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas šiuo metu lankosi
Lenkijoje, kur dalyvauja tarptautinėje konferencijoje Europos
ekonomikos kongresas. Tai BNS patvirtino premjero atstovė spaudai
Jarda Paukštienė.
„Ministras gegužės 14-17 dienomis yra komandiruotėje Lenkijoje,
Katovicuose, kur dalyvaus tarptautinėje konferencijoje Europos
ekonomikos kongresas, - BNS sakė J. Paukštienė.
BNS kol kas nepavyko susisiekti su Energetikos ministerijos
atstovais. Neoficialiomis BNS žiniomis, vizito metu Lenkijoje
ministras susitiks su šalies energetikos bendrovių atstovais bei
atsakingais pareigūnais.
Praėjusį trečiadienį A. Sekmokas teigė, jog Lietuva tęsia
pokalbius su Lenkija, kuri pernai gruodį sustabdė savo dalyvavimą
Visagino atominės elektrinės projekte. Jau kuris laikas Lietuvos
pareigūnai neoficialiai užsimena, kad Lenkija gali grįžti į
naujos AE projektą. Tokiu atveju Lietuvoje galėtų būti statomas
antras „Hitachi“ branduolinis reaktorius, o bendra elektrinės galia
siektų 2,7 tūkst. megavatų.
Anksčiau Lenkija norėjo gauti 1000 megavatų galios būsimoje
naujoje atominėje elektrinėje. Šiuo metu Lietuva numato statyti
vieną reaktorių, kurio galia - 1350 megavatų.
Lenkijos energetikos bendrovė „Polska Grupa Energetyczna“ (PGE)
pernai gruodį paskelbė stabdanti dalyvavimą VAE projekte. Tuomet
Lenkijos įmonės vadovas Tomaszas Zadroga, kuris
vėliau atsistatydino, pareiškė, jog dalyvavimo projekte sąlygos
pasirodė nepriimtinos, o grupė turi ir kitų svarbių projektų.
Lenkijos iždo viceministras Janas Bury'is anksčiau yra
pareiškęs, jog PGE gali grįžti į naujos branduolinės jėgainės
Lietuvoje projektą, jeigu jai bus pasiūlytos geresnės sąlygos.
Pasak kai kurių apžvalgininkų, tiek Lenkijos, tiek Latvijos ir
Estijos apsisprendimas dėl dalyvavimo naujos AE projekte gali
paaiškėti tik po Seimo rinkimų šių metų rudenį. Be to,
partnerių apsisprendimą stabdo ir ketinimai Lietuvoje surengti
referendumą dėl naujos AE statybos.
