Iš esmės pataisoms ministrų kabinetas jau pritarė pirmadienį
vykusiame pasitarime.
Vyriausybė, siekdama liberalizuoti darbo santykius ir skatinti
naujų darbo vietų kūrimą bei mažinti nedarbą, ketina išplėsti
terminuotų darbo sutarčių galimybes, sumažinti išeitines
išmokas, sutrumpinti apmokamas atostogas, paprasčiau iš darbo
atleisti pensininkus.
Ketinama nustatyti 20 darbo dienų vidutinę kasmetinių atostogų
trukmę (kai yra penkių darbo dienų savaitė), kuri šiuo metu yra
28 kalendorinės dienos.
Darbo kodekso pataisomis siūloma įteisinti galimybę sudaryti
terminuotas darbo sutartis nuolatiniam darbui. Be to, siūloma
nustatyti, kad teisėta darbo sutarties nutraukimo priežastis yra
sąlyga, jog darbuotojui suėjo 65 metai.
Įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą maksimalų laiką
siūloma sutrumpinti nuo 4 iki 3 mėnesių. Maksimalų išeitinių
išmokų dydį, kuris šiuo metu siekia 6 vidutinius mėnesio
atlyginimus, siūloma mažinti iki 4 mėnesių.
Siūloma nustatyti, kad kasdieninė darbo laiko trukmė
vidutiniškai negali viršyti 8 valandų, tačiau darbo savaitės
laikas nesikeistų ir toliau būtų 40 valandų. Tai leistų
darbuotojams vienomis dienomis padirbėti ilgiau nei valandas, o
kitomis dienomis darbo laiką susimažinti.
Siekiant sumažinti administracinę naštą darbdaviams, siūloma
atsisakyti darbo sutarčių registravimo žurnalų, taip pat
darbuotojo tapatybę patvirtinančio dokumento, privalomo atsiskaitymo
lapelių įteikimo. Ūkio ministerijos duomenimis, šiuo metu dėl
atsiskaitymo lapelių įteikimas ūkio subjektams per metus kainuoja
apie 28,9 mln. litų, o su darbo sutarčių registravimo žurnalais
susijusios išlaidos kasmet siekia apie 76,8 tūkst. litų.