„Latvenergo“ į „Moody‘s“ pastabas atsakė santūriai.
Įmonės atstovas spaudai pareiškė, kad galimas įmonės dalyvavimas
naujos Visagino atominė elektrinės projekte visiškai priklauso nuo
projekto komercinio gyvybingumo.
„Sprendimas, ar dalyvauti, bus priimtas, racionaliai įvertinus
visus įtaką darančius ir svarbius ekonominius veiksnius, įskaitant
su kapitalu ir kreditais susijusius įsipareigojimus“, - pareiškė
„Latvenergo“ ir pridūrė, kad akcijų dalis iki 20 proc.
užtikrintų gerą galimybių ir rizikos pusiausvyrą.
„Eesti Energia“ atominės energetikos departamento vadovas
Andresas Troppas pareiškė, kad „Moody‘s“
komentaras atspindi plačiai paplitusią nuomonę, jog visi atominiai
projektai susiję su didele rizika, ir galutinis sprendimas dėl
investicijų negali būti priimtas anksčiau nei 2015 metais.
„Gana aišku, kad „Eesti Energia“ reikia didelės savo
akcininkės (Estijos valstybės. - Red.) paramos, įskaitant
finansinę, kad ji galėtų dalyvauti šiame projekte, ir ši
akcininkė, prieš priimdama sprendimą, turėtų gauti tinkamą ir
išsamią informaciją apie visus šio projekto aspektus. Mes kol kas
to taško dar nepasiekėme“, - pareiškė jis.
Kalbėdamas apie planuojamą 22 proc. dalį, jis atsakė:
„Niekas nėra tikra, kol nebus priimtas galutinis sprendimas
investuoti.“
„Moody‘s“ gegužės 14 dieną paskelbtuose komentaruose
pažymima, kad valstybės valdomos energetikos įmonės, kurios
turėtų būti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje
varomoji jėga, dėl milžiniškų sumų, kurias teks sumokėti už
naują maždaug 5 mlrd. eurų kainuosiančią elektrinę, gali
atsidurti pavojingoje padėtyje.
„Jeigu projektas bus įgyvendinamas taip, kaip dabar siūloma,
dėl didelių su projektu susijusių kapitalo įsipareigojimų ir
rizikos, susijusios su statyba, jo poveikis Estijos „Eesti
Energia“ ir Latvijos „Latvenergo“ bus neigiamas“, - įspėjo
„Moody‘s“ analitikė Joanna Fic.
Pagal Lietuvos ir Japonijos „Hitachi“ susitarimo projektą
Lietuvai teks 38 proc. projekto, Estijos dalis sieks 22 proc., o
Latvijos ir „Hitachi“ – po 20 procentų.
Tam tikra prasme tai, į ką atkreipė dėmesį „Moody‘s“,
aišku visiems, kas yra susipažinę su atominiais projektais. Jų
įgyvendinimas nuolat vėluoja, nuolat viršijamas biudžetas,
būsimos sąnaudos paprastai būna didesnės, negu žadėta, o grąža
būna mažesnė, negu žadėta, rašo „Business News Europe“.
Tačiau Baltijos šalyse šiuo klausimu kalbėta stebėtinai
mažai – bendrai daroma prielaida, kad biudžetas nebus viršytas ir
projektas bus įgyvendintas pagal tvarkaraštį, nors apskritai
Baltijos šalyse tai retai nutinka (jei iš vis nutinka. - Red.), jau
nekalbant apie atominę pramonę, rašo leidinys.
„Lietuvos Vyriausybė tikisi, kad elektrinė kainuos bent 5
mlrd. eurų, nors mes manome, kad galutinis įvertis nebus žinomas
iki 2015 metų. Dabartiniame plane numatoma, kad elektrinė bus
visiškai parengta eksploatuoti 2020–2020 metais. Mes manome, kad
šis užmojis yra didelis, nes projektas tik pradedamas“, - teigia
J. Fic.
Dėl dalyvavimo tokiame dideliame projekte – iš dalies dėl
politinių priežasčių – „Eesti Energia“ ir „Latvenergo“
teks prisiimti didesnę riziką, nei joms galėtų būti priimtina
įprastoje verslo aplinkoje. Kaip pažymi „Moody‘s“, „Eesti
Energia“ bendro turto vertė siekia maždaug 2 mlrd. eurų, o
„Latvenergo“ – 3,2 mlrd. eurų.
„Atsižvelgiant į projekto kainą, manome, kad pritraukti
būtinas lėšas, ypač dabartinėje finansinėje aplinkoje, bus
sudėtinga visiems projekto dalyviams“, - teigia J. Fic.
Investicijų įmonių skelbimuose nuolat įspėjama, kad ankstesni
rezultatai negarantuoja būsimos grąžos, bet virtinė nesėkmių,
susijusių su Visagino atominės elektrinės projektu, ne itin
įkvėpia. Šio projekto „ankstyvasis etapas“ tęsiasi pernelyg
ilgai.
Po kelerių bevaisių kalbų metų 2008 metais aukščiausiojo
lygio susitikime energetikos klausimais ketinta pasirašyti
susitarimą, tačiau sumanymas žlugo. Lietuva pakvietė Lenkiją
prisijungti prie projekto, o pernai Lenkija iš jo pasitraukė. Pietų
Korėjos įmonė „Kepco“, kuri faktiškai laimėjo užsitęsusį
konkursą, taip pat atsisakė dalyvauti projekte ir priežastys,
kodėl priimtas toks sprendimas, tebėra neaiškios.
Vykdant sutartis dėl uždarytos dar sovietiniais laikais statytos
Ignalinos atominės elektrinės (IAE) išmontavimo vis kyla teisinių
ginčų, o Lietuva nuolat prašo iš Europos Sąjungos (ES) daugiau
pinigų šiems darbams.
Po Fukušimos nelaimės Japonijoje kyla daugybė klausimų dėl
atominės energetikos poveikio aplinkai. Taigi, atrodo itin ironiška,
kad naująją elektrinę Lietuvoje statys būtent „Hitachi“ –
kaip tik tuo metu, kai Japonija išjungia savo atominius reaktorius.
Lietuvos ir „Hitachi“ pasirašytą susitarimo projektą dar
turi ratifikuoti parlamentas. Nors tai greičiausiai bus padaryta,
viskas gali vykti ne taip sklandžiai, kaip tikimasi. Šiemet vyks
parlamento rinkimai ir opozicinės partijos norės atkreipti dėmesį
į Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės konkurso procese
žengtus neapdairius žingsnius. Žinoma, jos žadės, kad vadovaujant
joms viskas vyks pagal planą ir neviršijant biudžeto, rašo
leidinys.
Lietuvą galima pagirti už vieną dalyką – atkaklumą.
Panašu, kad vienas nepajudinamas dalykas visame šiame reikale yra
noras savo teritorijoje turėti „prestižinį“ atominį
reaktorių.