Urna su palaikais vidurdienį buvo sutikta Vilniaus oro uoste, iš
ten pervežama į Kauną, kur sekmadienį numatoma laidotuvių
ceremonija.
„Mes, kaip tauta, turime įvertinti mūsų Laikinosios
vyriausybės pastangas atkurti valstybės nepriklausomybę. Man
keista, kad nesant oficialių įrodymų bandoma tapatinti gerb.
Ambrazevičių - Brazaitį su pronaciška veikla“, - BNS sakė meras.
A. Kupčinskas priminęs kritikams, tarp jų Izraelio ambasadorei,
kad atlikus tyrimą JAV Kongrese J. Brazaičiui nebuvo pateikta jokių
kaltinimų.
„JAV Kongreso pakomitetis 1974 metais nutraukė tyrimą ir
nesikreipė į teismines institucijas, nerado įrodymų, kad
Laikinosios vyriausybės veikla buvo kaip nors susijusi su
pronaciška veikla“, - kalbėjo meras.
„Aišku, didesnės valstybės bando savaip perrašyti istoriją.
Pats J. Brazaitis taip pat nukentėjo tiek nuo nacių, tiek nuo
sovietų agresijos. Lietuvos valstybei skleisti savo autentišką
istoriją yra gana sudėtinga“, - teigė A. Kupčinskas.
Pasak jo, kritikai dažnai remiasi „tik kategoriškai vertinimais
kažkokiuose leidiniuose, bet oficialių dokumentų nėra“.
Lietuvos žydų bendruomenė ketvirtadienį pareiškė, kad ją
įskaudino „iškilmės, kurio lydi šio kontraversiškai vertinamo
politiko perlaidojimo ceremoniją“.
„Šis veikėjas yra sietinas su marionetinės Lietuvos laikinosios
vyriausybės veikla, su nacistiniam režimui įsiteikiančiais
represyviais ir diskriminuojančiais įstatymais, taip pat ir su
žydų žudynes kurstančiais Lietuvos aktyvistų fronto
atsišaukimais, sukuriančiais atmosferą barbariškam minios
„teisingumui“ vykdyti“, - sakoma pareiškime.
„Oficialiai pagerbiant tokias asmenybes, iškreipiamos Lietuvos
Holokausto švietimo programos ir jose pateikiama istorinė tiesa.
Mūsų manymu, tai kompromituoja šiuolaikinę Lietuvą. Mums liūdna
ir tenka apgailestauti, kad Lietuvos valstybė išreiškė tokią
nepagarbą čia nužudytiems ir Holokaustą išgyvenusiems jos
piliečiams – žydams“, - teigia Lietuvos žydų bendruomenė.
1974 metais JAV miręs ir ten palaidotas J. Brazaitis 1940-1941
metais buvo vienas iš antisovietinio pasipriešinimo ir Lietuvių
aktyvistų fronto vadovų.
1941 metų birželio - rugpjūčio mėnesiais jis vadovavo
Lietuvos laikinajai vyriausybei, kuri buvo paskelbta po Birželio
sukilimo. Vėliau jis buvo aktyvus neginkluoto antinacinio
pasipriešinimo dalyvis.
Iki karo jis turėjo Ambrazevičiaus pavardę, bet vengdamas
suėmimo pakeitė į Brazaičio, o 1944 metais, artėjant antrajai
sovietų okupacijai, pasitraukė į Vokietiją, 1951-aisiais
persikėlė į Jungtines Valstijas.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941-1944 metais naciai ir
jų kolaborantai išžudė daugiau nei 90 proc. iš daugiau nei 200
tūkst. Lietuvoje gyvenusių žydų.