Valstybės tarnybos ir paslapčių įstatymas numato, kad
įslaptinta informacija turi būti patikima griežtai laikantis
principo „būtina žinoti“. Šis principas reiškia, kad įslaptinta
informacija gali būti patikėta tik leidimus su ja dirbti turintiems
asmenims, kuriems tokia informacija reikalinga vykdant tarnybines
pareigas. Asmeniui gali būti patikėta tokios apimties įslaptinta
informacija, kokios reikia jo pareigoms atlikti.
Seimo komisijos vadovas siūlo įrašyti, kad principas „būtina
žinoti“ būtų išplėstas numatant, kad įslaptinta informacija
leidimus turintiems asmenis gali būti patikėta ir tuomet, kai ji
reikalinga vykdant parlamentinę kontrolę.
Taip pat įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad
„parlamentinę kontrolę vykdančiai institucijai pateikiama visa
informacija, reikalinga jos pareigoms atlikti, išskyrus operatyvinės
veiklos slaptųjų dalyvių tapatybę nustatančius duomenis bei
detalią informaciją apie šių dalyvių kiekybinę ir personalinę
sudėtį, operatyvinio tyrimo bylas ir operatyvinių veiksmų atlikimo
taktiką“.
K. Ramelis yra inicijavęs ir daugiau pataisų, kurios plėstų
parlamentarų galias susipažinti su slapta informacija. Operatyvinės
veiklos įstatyme jis siūlo įrašyti prievolę Generalinei
prokuratūrai bei teismų pirmininkams pateikti komisijai dokumentus,
paaiškinimus ir kitą informaciją, reikalingą kontrolei atlikti,
išskyrus numatytas išimtis.
Šiuo metu Operatyvinės veiklos įstatymas numato, jog reikalauti
ir gauti tokios informacijos komisija gali iš valstybės ir
savivaldybių institucijų, organizacijų, operatyvinės veiklos
subjektų, ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus
ar paslaugas, prokuratūros bei teismų atskirai neišskiriant.
