Kauno savivaldybę klampina Nemuno dumblas

Kauno valdžia atsikratė bendrovės „Kauno tiltai”, kuri dar pernai pasiūlė pigiausiai išgabenti dumblą iš Nemuno kanalo šalia naujosios arenos.

Įmonė buvo apkaltinta dideliais nukrypimais nuo projekto, o naujuoju konkurso laimėtoju valdininkai paskelbė trijų bendrovių konsorciumą.

Miesto valdžios požiūris staiga smarkiai pasikeitė: ji numojo ranka į reikalavimus, kurie tapo viena pagrindinių priežasčių atimti užsakymą iš „Kauno tiltų” darbuotojų.

Kauno savivaldybė buvo numačiusi, kad dumblą išgabenti iš kanalo kainuos 4,22 mln. litų. Didžiąją dalį reikiamos sumos sutiko skirti Europos Sąjungos fondai.

Bendrovė „Kauno tiltai” sutiko viską atlikti už 3,31 mln. litų ir laimėjo konkursą, tačiau atliko tik šiek tiek daugiau kaip pusę numatytų darbų. Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad dumblas bus išplukdomas baržomis, mat tik tokiu atveju ES fondai galėjo skirti projektui lėšų.

Pradėję dirbti „Kauno tiltų” specialistai nustatė, kad baržomis plukdyti krovinį galima tik pažeidžiant projekto reikalavimus. Tektų pernelyg pagilinti upės vagą ir padidinti taršą Nemune.

Įmonės atstovai siūlė dumblą gabenti sunkvežimiais – toks jo išvežimo būdas padėtų sutaupyti dar 100 tūkst. litų. Savivaldybė su tokiu pasiūlymu nesutiko ir sutartį nutraukė. Nors „Kauno tiltai” kreipėsi į teismą, valdininkai paskelbė naują konkursą.

Jo nugalėtoju tapo bendrovių „Kamesta”, „Hidrum” ir valstybės įmonės Vandens vidaus kelių direkcijos konsorciumas. Jo vadovas – Kauno tarybos narys, buvęs miesto socialdemokratų lyderis Gintautas Labanauskas.

Būtent jis bene aktyviausiai įtikinėjo su projektu susijusius žmones, kad dumblą būtina plukdyti baržomis, kurios priklauso direkcijai.

Reikalavimas įtraukti į projektą baržas primena absurdo spektaklį. Dumblas nuplukdomas tris kilometrus, išpilamas Nemuno pakrantėje, o jau tuomet gabenamas sunkvežimiais.

Labiausiai tokiu beprasmišku darbu patenkinta atlygį už darbą gaunanti Vidaus vandens kelių direkcija.

Vienas svarbiausių konkurso reikalavimų buvo turėti plaukiojantį kraną su greiferiniu kaušu. Projekto koncepcija buvo išties patraukli: toks kranas dumblą kasa tiesiai į baržas, todėl nei krantinei, nei Nemuno salos pakrantei nedaroma jokios žalos.

Kokį vaizdą galima išvysti nuvykus į darbų vietą? Nemuno salos pakrantėje stovi paprastas ekskavatorius, paprastu kaušu semia dumblą ir pila pakrantėje arba į baržas.

Kanalo vaga gilinama prie pat krantinės. Susidaro įspūdis, kad ji netrukus įgrius į vandenį.

Projekto techninę priežiūrą atliekančios bendrovės „Ekspertika” specialistas Sigitas Siaurusevičius patvirtino, kad darbų vykdytojams buvo leista nenaudoti krano su greiferiniu kaušu.

„Savivaldybėje vykusiame pasitarime sutarta, kad tai nėra esminis reikalavimas”, – pareiškė S.Siaurusevičius. Kasant dumblą paprasta įranga darbas esą vyksta greičiau, mažiau drumsčiamas vanduo.

Pasak S.Siaurusevičiaus, greiferiniu kaušu buvo iškasta tik menka kanalo dumblo dalis.

Dumblas ne tiktai gadino upės vaizdą miesto centre, skleidė bjaurų dvoką, bet ir kėlė pavojų aplinkai – jis užterštas naftos produktais ir sunkiaisiais metalais.

Pagal projektą toks dumblas turėjo būti vežamas į viešosios įstaigos „Grunto valymo technologijos” Jonavos gamybos bazę. Aplinkai nekenksmingą dumblą planuota vežti į Lapių (Kauno r.) sąvartyną.

Bet kol kas visas dumblas gabenamas į „Kamestos” gamybos bazę, o pro sąvartyno vartus neišvažiavo nė vienas sunkvežimis.

Nevežamas dumblas ir valyti, o pati „Kamesta” neturi licencijos atlikti tokį darbą.

Pasirodo, konkurso laimėtojai Aplinkos ministerijoje sugebėjo gauti leidimą laikinai iškasenas kaupti įmonės valdose. Jie tikina, kad dumblas vėliau bus išvalytas.

Bendrovės „Kauno tiltai” specialistai anksčiau tvirtino, kad baržos į kanalą gali įplaukti tik perkasus žemutinį pylimą. Tai reiškia, kad dalis užteršto dumblo sutekės į Nemuną.

Ar aplinkos apsaugos specialistai patikrino šią galimybę?

„Jokių konkrečių pranešimų dėl pažeidimų negavome, tačiau nuolat stebime padėtį”, – kalbėjo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Alfredas Vaišnoras.

Pasak jo, projekto priežiūra patikėta bendrovei „Ekspertika”, todėl ji ir atsako už visus galimus pažeidimus. A.Vaišnoro žiniomis, jokių rimtų nukrypimų nuo projekto kol kas nebuvo nustatyta.

„Ekspertikos” atstovas S.Siaurusevičius mano, kad galima tik nedidelė vietinė tarša, nes baržoms įplaukti į kanalą padedama Kauno hidroelektrinėje reguliuojant upės vandens lygį.

Tačiau S.Siaurusevičius nurodė atlikti geodezinius matavimus ir pateikti tikslius duomenis, kiek buvo pagilinta kanalo vaga ir ar tai nepakenkė krantinei.

„Gali tekti atvežti skaldos ir ją kanalo dugne supilti”, – galimų nesklandumų pernelyg nesureikšmino S.Siaurusevičius.

„Pakeitimai buvo suderinti su projekto autoriais ir techninę priežiūrą atliekančios bendrovės specialistais. Tai darbo klausimai, kuriems išspręsti nereikia jokių papildomų procedūrų. ES fondų reikalavimams taip pat nebuvo nusižengta.