Su buvusia pareigūne lrytas.lt kalbėjosi iš karto po to, kai mergaitė ir jos motina L. Stankūnaitė išvyko iš buvusios globėjos Neringos Venckienės ir senelių Kedžių namų Garlaivoje.
„Man buvo žinoma, kad pirmą kartą psichiatrai mergaitę apžiūrėjo 2009 metų vasarą. Kadangi man pačiai reikėjo išsiaiškinti, kokios buvo medikų išvados, kreipiausi į Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorą Nerijų Bieliauską, kuris tuo metu vedė galimą D. Kedytės tvirkinimo bylą. Tačiau gavau jo atsakymą, jog pagal savo kompetenciją negaliu prašyti tokios informacijos. Kokios buvo psichiatrų, tyrusių D. Kedytę išvados, man taip ir nepavyko sužinoti. Todėl buvo labai sunku priimti kokius nors sprendimus, nežinant, kokios medikų išvados užfiksuotos byloje“, - prisiminė R. Šalaševičiūtė.
- O ar D. Kedytes tėvas Drąsius Kedys ir jos buvusi laikinoji globėja N. Venckienė bei seneliai žinojo apie pirmosios ekspertizės išvadas?
- Kiek žinau, jos jų netenkino. Taip pat turėjau informacijos, kad po pirmosios dukters ekspertizės D. Kedys privačiai buvo nuvežęs ją pas Rokiškių psichiatrinės ligoninės specialistus, nors jie tiria tik suaugusius žmones.
Rokiškio medikų išvadomis Kedžiai jau buvo patenkinti ir jas pateikė tyrėjams.
- Kada internetu buvo išplatintas filmas, kuriame D. Kedys kalbino dukrą ir parašė pasakoti, kaip esą ją tvirkino?
- 2009 metų rugpjūčio 6 dieną pas mane buvo atvykusi Laimutė Kedienė. Ji man tada ir paliko sūnaus sukurtą filmą apie dukrą. L. Kedienė manęs prašė, kad tą filmuką išplatintų žiniasklaidai. Aš atsisakiau tai daryti, įkalbinėdama kartu važiuoti į Generalinę prokuratūrą ir pateikti turimą medžiagą prokurorams. L. Kedienė kategoriškai atsisakė, tvirtindama, jog įsitikinusi, esą mergaitę galinti išgelbėti tik žiniasklaida.
Į mano argumentus, kad tiesos ieškojimas per žiniasklaidą gali ateityje pakenkti mergaitei, L.Kedienė, asivežusi tada aštuoniasdešimt sūnaus susukto filmo kopijų, nekreipė jokio dėmesio.
Po kelių dienų man paskambino vienos komercinės televizijos žurnalistai, kurie jau turėjo filmuotą D. Kedytės medžiagą, o po kurio laiko sulaukiau ir regioninių žiniasklaidos priemonių bei kai kurių internetinių portalų atstovų skambučių.
- Galbūt po to, kai vadinamasis Kauno pedofilijos skandalas įsisiūbavo, jums vis dėlto pavyko sužinoti pirmosios D. Kedytės psichiatrinės ekspertizės rezultatus?
- Ne, nepavyko. Man taip ir nebuvo suteikta galimybė susipažinti su byla.
- Kaip jūs vertinate D. Kedytės motinai perdavimo operaciją Garliavoje?
- Griežtų apibendrinimų daryti nenorėčiau, tačiau, man susidarė įspūdis, kad mergaitė jautėsi normaliai. Emocijos buvo labiau užvaldžiusios N. Venckienę ir kitus Kedžių šeimos atstovus.
- Kaip jums atrodo, kur šiuo metu galėtų būti L. Stankūnaitė su dukrele?
- Manau, kad įslaptintame ir teisėsaugos saugomame bute, bet nebūtinai Kaune arba Vilniuje. Galbūt kokiame miestelyje arba rajoniniame centre.
- Po mergaitės perdavimo motinai buvo pasigirdę kalbos, esą ji galėjo būti atgabenta į Vilniaus vaiko raidos centrą.
- Nemanau, nes šioje įstaigoje būtų sudėtinga užtikrinti mergaitės saugumą, o jos sveikatą juk galima buvo patikrinti ir kitoje medicinos įstaigoje.