Kai matei tokius dalykus kaip Klonio gatvės fantasmagorijos, kažkokios abejonę iškyla dėl dažnai kartojamų patetiškų žodžių apie žmogaus kaip rūšinės būtybės aukštąją misiją, nejaukumas užvaldo, kai prisimeni tai, ko nenori žinoti, bandai užmiršti visais savo prigimties ištekliai, o tiesa yra ta, jog žmogus gali nusiristi iki sunkiai įsivaizduojamo niekingumo, užsiangažavimo patologijai.
G. Patackas kartą juokais yra papasakojęs vieną nesankcionuotą ir nekataloguotą Kauno miesto legendą (be jokios abejonės - išgalvota istorija) apie tai, jog pokario metais mikrorajone neva paslaptingai pradingdavo žmonės, o išaiškėjo, jog viena gerbiama kaimynų šeimyna, atidariusi valgyklą, šitaip prasimano reikalingos patiekalų gamybai mėsos. Visi esą girdavo šią nelegalią, tik artimiausiam pažįstamų ratui žinomą maitinimo įstaigą, čia kepamus kotletus, o ypač žmogienos faršu kimštus balandėlius su padažu, nežinodami tikrosios dalykų padėties, kas iš ko. Kaip atrodo bent man, Klonio gatvės minia ilgai buvo maitinama žmogienos patiekalais (atleiskite už palyginimo drastiškumą).
Labai liūdna taip kalbėti, tačiau kyla toks įtarimas, rizikuosiu spėti, kad policijos operacijos sėkmę užtikrino pajėgos iš Vilniaus. Kaip atrodo bent man, Kauno miesto tarnybų, kurių pareiga buvo rasti sprendimą šioje istorijoje, darbą visą šį laiką blokavo tėvo Kupčinsko šešėlis. Tarnybų nusiteikimas atlikti savo pareigą, regis, čia galėjo būti suprastas kaip nereikalingo entuziazmo rodymas, už kurį taip ir kitaip yra baudžiama Iš Kauno daug ko galima pasimokyti, taip pat ir išpuoselėtos servilizmo dvasios subtilumų.
Galimas daiktas tai dar ne pabaiga, įvykis trumpesniam ar ilgesniam laikui gali net paskatinti žudiko kulto plėtotę, žmonės bus kviečiami rinkti į žmogienos patiekalų puotą. Tačiau kol kas pasveikinkime ir palinkėkime sėkmės mažajai panelei ir jos iškankintai motinai.