Už balsavo 82 Seimo nariai, prieš - vienas, o susilaikė 11
parlamentarų. Toliau svarstymus dėl jų Seimas tęs birželio
7-ąją.
Pasak energetikos ministro Arvydo Sekmoko, SDG terminalas leis
tiekti dujas į Lietuvą, sudarant alternatyvą vieninteliam dujų
tiekėjui - Rusijos koncernui „Gazprom“ - ir sudarys sąlygas
atsirasti dujų rinkai bei pasiekti ekonomiškai pagrįstas dujų
kainas.
Jo teigimu, jeigu Lietuva jau dabar gautų dujas per terminalą,
jos, palyginti su „Gazprom“ dujų kainomis, kainuotų pigiau. „Mes
sutaupytume 250 mln. litų kasmet. Tai ženkliai atpigintų dujas
vartotojams ir šilumos kainas“, - sakė A. Sekmokas.
Jo teigimu, pastačius SGD terminalą, ne mažiau kaip po 25 proc.
Lietuvos dujų rinkos sudarytų dujos, gaunamos per terminalą ir tiek
pat - iš „Gazprom“.
Pasak A. Sekmoko 2011 metais „Gazprom“ Lietuvai dujas pardavinėjo
18 proc. brangiau nei kitoms šalims.
Ekonomikos komiteto narė, opozicijoje esančių socialdemokratų
atstovė Birutė Vėsaitė prognozavo, kad privalomas dujų pirkimas
per terminalą, „atsisuks prieš Lietuvą teismuose“. „Jeigu būtų
patraukti kaina, tai visos įmonės vos ne 100 proc. pirktų dujas
iš jūrinio terminalo“, - sakė ji.
Pasak jos, terminalas pelningas būtų tik tada, jeigu būtų
bendras Baltijos šalių projektas. Parlamentarės teigimu, mažėjant
dujų poreikiui, vienai Lietuvai išlaikyti terminalo infrastruktūrą
būtų sudėtinga: „Nes viskas eis ant vartotojų pečių“, - sakė
B. Vėsaitė.
„Terminalas kartu su Inčiukalnio požemine dujų saugykla,
Latvijai priėmus atitinkamus sprendimus dėl trečiojo paketo
įgyvendinimo, galėtų tarnauti kaip bendra Baltijos šalių dujų
perdavimo sistemos infrastruktūra. Mes svarstytume tiek privataus
akcininko didesnį dalyvavimą terminale, tiek terminalo akcijų
pasidalinimą su latviais ir estais. Tai sumažintų Lietuvos
kaštus“, - sakė A. Sekmokas.
Investicijos Klaipėdos uoste planuojamą statyti terminalą per 3
metus sieks apie 604 mln. litų, iš jų projektą įgyvendinanti
naftos produktų krovos bendrovė „Klaipėdos nafta“ investuos apie
293 mln. litų, o Klaipėdos jūrų uostas - apie 311 mln. litų.
Pastačius SGD terminalą, jo dujų tiekimo infrastruktūra bus
perduota valstybės kontroliuojamam perdavimo sistemos operatoriui,
kuriuo gali tapti elektros perdavimo tinklą valdanti bendrovė
„Litgrid“. „Klaipėdos nafta“ užsiims SGD importu ir prekyba.
Planuojama, kad SGD terminalas pradės veikti 2014 metų
pabaigoje. Pirmaisiais metais tikimasi perpumpuoti apie 1 mlrd.
kubinių metrų dujų. Planuojama, kad SGD terminalo pajėgumas
ateityje būtų 2-3 mlrd. kubinių metrų per metus.
„Klaipėdos nafta“ šiemet ketina skelbti dujų tiekimo SGD
terminalui konkursą, o tiekimo sutartį tikimasi pasirašyti antroje
metų pusėje.
Seimas pradėjo svarstyti įstatymų projektus dėl Visagino AE statybos
Seimas ketvirtadienį po pateikimo
priėmė svarstyti įstatymų projektų paketą dėl vieno
svarbiausių Lietuvos energetikos projektų - naujos atominės
elektrinės statybos (AE).
Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti AE statybą
reglamentuojančius įstatymų projektus, balsavo 63 Seimo nariai,
prieš - 11, o susilaikė 33 parlamentarai. Toliau Seimas prie
AE statybos reikalų grįš birželį, kai savo išvadas pateiks
parlamentiniai komitetai.
Premjeras Andrius Kubilius energetinių projektų pradėjimą
svarstyti Seime pavadino svarbia riba.
„Projektai svarbūs, rengti tikrai ilgą laiką, tai yra tam tikro
etapo prieita svarbi riba, tiek dėl atominės elektrinės, tiek dėl
dujų terminalo, dėl elektros sistemų sinchronizacijos, ir einam
nuosekliai ilgalaikiu permainų keliu ir tikslas yra pasiekti, kad
Lietuvos energetinė sistema būtų konkurencinga, integruota į
europines sistemas ir mūsų vartotojai gautų saugiausias ir
palankiausias energetines paslaugas“, - po Vyriausybės valandos
žurnalistams sakė A. Kubilius
„Mūsų tikslas - turėti pakankamai energetinių išteklių už
teisingą kainą tai yra tokią kainą, kuri yra ekonomiškai
pagrįsta. Šio tikslo siekiame ekonomiškai pagrįstais ir Lietuvai
naudingais projektais“, - sakė energetikos ministras Arvydas
Sekmokas, pristatęs VAE projektą įgyvendinimą reglamentuojančius
įstatymų projektus. A. Sekmoko teigimu, dabar Lietuva 74 proc. viso
elektros energijos suvartojimo importuoja iš vieno šaltinio Rytuose.
Pasak ministro, šie teisės aktai, jeigu juos patvirtintų
Seimas, leistų energetinės nepriklausomybės siekio planus „paversti
realiais Lietuvos energetinį saugimą užtikrinančiais objektais“.
„Energetinio nepriklausomumo svarba niekas neabejoja, nes
energetikos ištekliai yra ne prabangos, o pirmos būtinybės
produktas. Energetinės mūsų šalies nepriklausomybės pamatą
sudaro nuosavi pakankami energijos generacijos pajėgumai ir
efektyvios energetinių išteklių importo alternatyvos buvimas“, -
kalbėjo A. Sekmokas.
Jo teigimu, pastačiusi branduolinę jėgainę, Lietuva sutaupys
beveik 2 mlrd. litų per metus, kuriuos šiuo metu išleidžia
elektros importui iš užsienio.
Ministras priminė, kad AE statybos projektas leis statybų
verslui pretenduoti į 5 mlrd. litų darbus, sukurs apie 6 tūkst.
naujų darbo vietų, leis papildomai surinkti 5-6 mlrd. litų į
biudžetą, padidins bendrąjį vidaus produktą: „BVP padidins 30, o
gal ir daugiau milijardų litų“.
Ministras prašė parlamentarų įstatymų projektus dėl
AE statybos svarstyti, nesiekiant jais manipuliuoti prasidedančioje
rinkimų į Seimą kampanijoje. „Kviečiu Seimo narius gilintis į
esminius turinio klausimus, bet ne kalbėti tai, kas būtų
panaudojama rinkiminei kampanijai“, - teigė A. Sekmokas.
Seimo Atominės energetikos komisijos vadovas Rokas Žilinskas
pabrėžė, kad pirkdamas elektrą iš kitų valstybių, Lietuva
tiesiogiai finansuoja „mažiausiai keturių reaktorių statybas
kaimynystėje“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas prognozavo, kad naujosios
AE projektą ištiks Mažeikių naftos gamyklos pardavimo
likimas: „Su Mažeikiais turime rezultatą - turime brangiausią
visame regione. Manau, kad po 10 ar 20 metų , jeigu įgyvendinsime
šį iliuzorinį projektą, bus analogiškas atvejis - turėsime
brangiausią regione elektros energiją“, - sakė A. Sysas.
Ekonomikos komiteto narė Birutė Vėsaitė ministrui
priekaištavo, kad energetinės nepriklausomybės nėra: „Yra
energijos tiekimo saugumas ir energijos tiekimo šaltinių
įvairovė“.
Ji priekaištavo, kad Seimui nepateikta informacija, kas bus,
jeigu bus nuspręsta elektrinės nestatyti. „Paklauskite, kas
šiandien aktualiausia žmonėms? Ar elektros energijos kaina, ar
šilumos kaina? Atsakymas turbūt jums yra žinomas – šiluma. O ją
galima sumažinti, pereinant prie biokuro ir renovavus daugiabučius.
Kodėl neatliktas dviejų scenarijų palyginimas - Lietuva be
atominės elektrinės ir Lietuva su ja“, - kalbėjo B. Vėsaitė.
Parlamentarė prognozavo, kad Latvija išeis iš projekto, jeigu
jai rusai pasiūlys elektros energiją už 10 centų už
kilovatvalandę: „Manot, latviai dalyvaus?“
Ji taip pat pabrėžė, kad svarbus aspektas naujų technologijų
atsiradimas. „Mokslininkai dirba dėl naujų technologijų, dėl
vandenilinio reaktoriaus. Kas atsitiks, jeigu mes šitą didelį
monstrą pradėsim ir atsiras naujos, daug pigesnės technologijos?“ -
klausė B. Vėsaitė.
Svarbiausių Lietuvos energetikos projektų dokumentams
Vyriausybė pritarė praėjusią savaitę, o jei juos iki birželio
pabaigos priims ir Seimas, vėliausiai birželio 28-ąją planuojama
pasirašyti koncesijos sutartį su Japonijos korporacija „Hitachi“
dėl didžiausio per šalies istoriją - maždaug 16-18 mlrd. litų
vertės - energetikos projekto.
Strateginis investuotojas į naują atominę elektrinę -
Japonijos korporacija „Hitachi“ turėtų valdyti 20 proc. naujos
branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų. Lietuva valdytų 38 proc.
akcijų, Latvija - 20 proc., o Estijai - 22 proc. būsimos bendros
įmonės akcijų. Jei prisijungtų ir Lenkija, proporcijos galėtų
keistis. Teigiama, kad VAE projekto vertė dabartinėmis kainomis gali
siekti iki 5 mlrd. eurų (17,3 mlrd. litų), o įskaitant
prognozuojamas palūkanas, infliaciją bei investicijų vertės
pokyčius del valiutų kursų svyravimo – apie 6,8 mlrd. eurų (23,5
mln. litų).