Loretos Graužinienės vadovaujama parlamentarų grupė domėjosi, kodėl šiame komplekse po remonto įrengta šiuolaikiška priešgaisrinė signalizacija nebuvo sujungta su visą parą stebimu pultu.
Tytuvėnų piligrimų centro vadovas P.Jurkaitis į daugumą klausimų atsakinėjo: „Ne, jūs nesuprantat. Aš trečią kartą aiškinu.”
Tiesa, jis įsipareigojo keliais nueiti mažiausiai 20 ratų aplink bažnyčią, jei draudikai dėl akis badančių pažeidimų atsisakys skirti išmoką gaisro padarytiems nuostoliams padengti.
Šį pažadą tytuvėniškis davė parlamentarui Andriui Mazuroniui.
Signalizacija nebuvo įjungta
Tytuvėnų bažnyčios pastatas buvo apdraustas bendrovėje „PZU Lietuva”, o neseniai už 10 milijonų litų suremontuotas vienuolyno pastatas – draudimo kompanijoje „Gjensidige”.
Gaisras, per kurį pražuvo pustrečio milijono įkainotos bažnytinio meno vertybės, kilo būtent vienuolyno patalpose.
Pernai baigus remontą vienuolyne buvo įrengta šiuolaikiška signalizacijos sistema, kuri galėjo fiksuoti ne tik dūmus, bet ir judesius kiekvienoje patalpoje.
Priešgaisriniai davikliai buvo įrengti ir palėpėje, kur kilo gaisras. Tačiau ši sistema nebuvo sujungta su visą parą budinčiu postu.
Nepaisydami to, ugniagesiai pasirašė darbų baigimo aktą.
Vienuolyne sumontuotos signalizacijos sujungimas su pultu būtų kainavęs maždaug 1200–1300 litų, o už stebėjimo paslaugą kiekvieną mėnesį būtų reikėję sumokėti 30–50 litų.
Tytuvėnų veikėjai teisinosi, jog neturėjo tokių pinigų.
„Lietuvos ryto” žiniomis, būtent neaiškumai dėl signalizacijos stabdo ir draudikus, kurie buvo apdraudę vienuolyno pastatus.
Be to, neaišku, kaip draudikai reaguos ir į P.Jurkaičio melą.
Mat pildydamas dokumentus vienuolyno pastatams apdrausti jis nurodė, kad signalizacija siųs pranešimus į jo mobiliojo ryšio telefoną.
Dabar paaiškėjo, kad direktorius apsimelavo – signalas į telefoną nebuvo siunčiamas.
Apstulbino apetitas
Kultūros vertybių apsaugos departamento (KVAD) direktorė Diana Varnaitė pranešė, kad ekspertai jau baigia apskaičiuoti gaisro padarytą žalą: „Pražuvusios meno vertybės įvertintos pustrečio milijono litų.
Pastatui padaryti nuostoliai dar nebaigti skaičiuoti, bet žala sieks apie 2 milijonus litų.”
Panašią sumą be stogo likusiam vienuolynui atstatyti apskaičiavo ir bendrovės „Gjensidige” ekspertai.
Tačiau kelmiškiai jiems pateikė kelis kartus didesnę sąmatą – iš draudikų pareikalauta sumokėti beveik 5 milijonus litų.
Amo netekę draudikai netruko išsiaiškinti, jog nuostolių skaičiuotojai vienuolyno stogą „padidino” kone 500 kvadratinių metrų.
Tuo stebuklai nesibaigė: sąmatoje įrašyti ir niekada nebuvusių stoglangių įrengimo, katilinės patalpų remonto, kiti darbai.
Be to, pareikalauta sumokėti 350 tūkstančių litų už gaisro padarinių likvidavimo darbus.
Vykdė nepatvirtintą projektą
Po gaisro viešai stebėtasi, kodėl bažnyčios atstovai, Tytuvėnų piligrimų centro ir Kelmės savivaldybės vadovai priešinosi būtinam stogo remontui.
„Lietuvos rytas” išsyk įvardijo priežastį – siekta bet kokia kaina išsaugoti pinigus bažnyčios langams, fasadui, tvorai ir vartams remontuoti.
Pasitvirtino informacija, kad nemaža dalis 5,6 milijono litų vertės projekto pinigų jau panaudota, nors Lietuvos verslo paramos agentūra net nebuvo palaiminusi pateiktos paraiškos.
Dar 2011 m. gruodžio 23-iąją Tytuvėnų piligrimų centrui buvo pateikta net 782 tūkst. litų sąskaita už projektavimo darbus, trukusius kiek ilgiau kaip mėnesį.
Dabar sąskaita kybo ore, nes šis projektas atmestas.
Talkina žinomas aferistas
„Lietuvos rytas” išsiaiškino, jog į Tytuvėnų vienuolynui rekonstruoti plaukusius milijonus rankas tiesė ir SAPARD lėšų grobstymo istorijos išgarsintas buvęs LVPA darbuotojas Tomas Ulinauskas.
Vilniečio, kuris yra įtakingo Kelmės verslininko ir tarybos nario Petro Račkausko žentas, įmonei „SF patarėjas” už bažnyčios fasado ir tvorų remonto projekto administravimą ketinta sumokėti 108 tūkstančius litų.
T.Ulinauskas prieš kelerius metus su europarlamentaro Zigmanto Balčyčio sūnumi Donatu įsteigė bendrovę Šilų paukštyną, įsigijo apleistas veršides Jonavos rajone ir parengė fiktyvų verslo planą ES paramai gauti.
Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pasirašė sutartį dėl vieno milijono litų paramos suteikimo.
Įkliuvusiems T.Ulinauskui ir jo bendrininkams stebuklingai pavyko išvengti įkalinimo – teismas jiems skyrė baudą.
Beje, dabar T.Ulinauskas kartu su Piligrimų centro vadovu, Kelmės savivaldybės ir Šiaulių vyskupijos atstovais važinėja į pasitarimus dėl iš draudimo bendrovių prašomų pinigų.