Teismo nuomone, valstybinės institucijos paskyrimas atstovauti mažametei šioje byloje yra pats protingiausias sprendimas, todėl ar tarnyba to nori, ar nenori, ji privalo ginti mergaitės interesus.
Tarnybos pasiaiškinimas, kad jie nieko nežino apie L. Stankūnaitės dukrą, nes vykstant ikiteisminiam tyrimui su ja nedirbo, teismo teigimu, nėra pasiteisinimas.
„Jei jie neturi kvalifikuotų specialistų, niekas jiems netrukdo pasisamdyti advokatą, kuris gins ir atstovaus mergaitei teisme“, - teismo motyvus aiškino teisėjas Stasys Lemežis.
N. Venckienės skundas buvo atmestas todėl, kad vaikas iš jos paimtas, globos teisės jai panaikintos ir ji šioje byloje lieka tik eiline liudininke.
Dėl šių skundų nagrinėjimo Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme teko atidėti A. Ūso baudžiamąją bylą. Ketvirtadienį ir penktadienį numatyti posėdžiai neįvyko, vadinamąją Kauno pedofilijos bylą teismas atvers tik birželio 6-ąją.
N. Venckienė ir Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnyba Vilniaus apygardos teismui skundė Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo balandžio 19 d. nutartį, kuria iš proceso dalyvių buvo pašalinta N. Venckienė, o mergaitės atstovu paskirti vaiko teisių specialistai.
Nors posėdžiui pirmininkaujantis teisėjas Audrius Cininas šalių prašė nelaukti paskutinės dienos, kada bus galima apskųsti nutartį, šio prašymo proceso dalyviai neišgirdo, skundai buvo paduoti paskutinę dieną.
Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnyba atsisakė atstovauti mergaitei byloje, nes esą ji negyvena jų aptarnaujamoje teritorijoje, o N. Venckienė tvirtino, kad ji iš bylos pašalinta neteisėtai.
Tuometės laikinosios globėjos teigimu, ji geriausiai susipažinusi su šia byla, yra parašiusi daug skundų. Kauno apygardos teismo teisėja tada savo skunde pabrėžė, kad ji vykdo Kėdainių rajono apylinkės teismo sprendimą ir nori grąžinti mažametę jos motinai L. Stankūnaitei, tačiau mergaitė pati neina pas mamą, o prievartos prieš vaiką ji nenaudos.
N. Venckienė taip pat įsitikinusi, kad L. Stankūnaitei turi būti pareikšti kaltinimai dėl bendrininkavimo seksualiai išnaudojus mirusio brolio dukrą.
Nors L. Stankūnaitė pati pageidavo atstovauti savo dukrai A. Ūso teisme, tačiau teismui atmetus jos prašymą, moteris nutarties nebeskundė.
Skundus nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė Alina Masel aiškino, kad tokiu savo žingsniu L. Stankūnaitė parodė, jog ji sutinka su teismo išsakytais argumentais.
Pakalbėjusi apie tai, kad Vilniaus vaiko teisių tarnyba negali atstovauti mažametei byloje, nes ji negyvena jų aptarnaujamoje teritorijoje, A. Masel, teismo paklausta, kas, jos nuomone, turėtų būti mergaitės atstovu, nedvejodama atsakė, kad tuometė laikinoji globėja N. Venckienė. „Nėra nustatyta, kad ji netinkamai atstovavo vaiko teisių interesams“, - sakė A. Masel.
Prokuroras Egidijus Motiejūnas galvojo kitaip. Jo nuomone, Vilniaus vaiko teisių apsaugos tarnybos ir N. Venckienės skundai yra nepagrįsti ir turėtų būti atmesti.
Tuo metu Kėdainių teismo sprendimas dar nebuvo įvykdytas, tačiau, pasak prokuroro, N. Venckienės globa yra tik formalumas.
„Teismo sprendimas yra aukščiau už administracijos direktoriaus įsakymą, tačiau kadangi kaltinamajame akte nurodoma, kad A. Ūsas mergaitę tvirkino L. Stankūnaitės nuomojamame bute, norint išvengti prieštaravimų, vienos šalies skundą atmesdamas, kitą pašalindamas teismas pasielgė teisingai“, - nagrinėjant skundus sakė valstybinį kaltinimą A. Ūso byloje palaikantis Vilniaus apygardos teismo prokuroras.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovės aiškinimus dėl teritorinio pasiskirstymo jis pavadino atsikalbinėjimu. Prokuroro nuomone, tiek L. Stankūnaitė, tiek jos duktė yra saugomos valstybės, todėl grąžinus vaiką motinai jų gyvenamosios vietos bus įslaptintos, net jei byloje mergaitės atstovėmis bus paskirtos Kauno vaiko teisių specialistės, šios galės reikšti pretenzijas, kad negali atstovauti, nes nežino, kur vaikas gyvena.
Balandžio 19 d. Vilniaus miesto 2-osios apylinkės teismas atmetė D. Kedžio tėvų Laimutės ir Vytauto Andriaus prašymą pripažinti juos nukentėjusiais A. Ūso byloje. Jie nutartį taip pat apskundė.
Kedžių teigimu, mergaitė jų namuose augo nuo gimimo, jų akyse mokėsi vaikščioti ir kalbėti, todėl sužinoję apie vaiko tvirkinimą patyrė didelį sukrėtimą, jiems buvo padaryta nematerialinė žala, todėl jie turi būti pripažinti nukentėjusiais.
Vilniaus apygardos teismas jų prašymą atmetė. Teismo nuomone, ši byla nėra susijusi su jų sūnaus D. Kedžio mirtimi, o su mažamete anūke, todėl Kedžiai nepatenka į nukentėjusiųjų kategoriją. „Nukentėjusi yra mažametė mergaitė, jos atstovai teisme paskirti“, - motyvus dėstė S. Lemežis.
Ši nutartis yra neskundžiama. Ji įsigaliojo nuo paskelbimo dienos.