Vilniuje po kelerių metų gali atsirasti vieno didžiausių pasaulyje Sankt Peterburge esančio Ermitažo muziejaus filialas. Sostinės meras Artūras Zuokas ir Ermitažo vadovas Michailas Piotrovskis Sankt Peterburge pasirašė ketinimų sutartį dėl šio muziejaus arba ekspozicijų salės steigimo Vilniuje.
Tačiau jeigu projektas iki 2015-ųjų nepajudės iš mirties taško, M. Piotrovskis gali apsigalvoti ir nebeleisti Vilniui naudoti garsiojo muziejaus, turinčio didžiausią meno kolekciją pasaulyje, vardo.
„Tai, kad Ermitažas sutiko duoti savo ženkliuką, mums didelis įvykis. Ne kiekvienas miestas gali turėti savo Ermitažą, kaip Amsterdamas ar Londonas. Daug ką lemia asmeninės simpatijos. Ermitažo direktoriui M. Piotrovskiui patinka Vilnius, o jo pavaduotojo močiutė – lietuvė“, - aiškino A.Zuokas.
Apžiūrėjęs prabanga spindinti milžinišką, 350 salių Ermitažo muziejų A. Zuokas sakė, kad lietuviškasis jo variantas bus gerokai kuklesnis.
„Laikas – ne tas. Šiuolaikinis muziejus – betono grindys, baltos sienos ir geras kondicionierius“, - teigė A. Zuokas.
Planuojama, kad Vilniuje galėtų būti vykdoma Ermitažo programa „Šiuolaikinis menas 20-21“ ir eksponuojami XX-XXI amžiaus menininkų darbai. Kitais metais Ermitaže taip pat turėtų būti surengta fluxus judėjimo pradininkų Jurgio Mačiūno ir Jono Meko darbų paroda.
Apie pasaulinio garso muziejų steigimą sostinėje buvo kalbėta ir anksčiau. Prieš kelerius metus užsienio architektai kūrė projektus, kaip Vilniuje galėtų atrodyti „Ermitažo-Guggenhaimo“ muziejus.