„Turime suvokti, kad tai – mūsų realybės dalis“, - teigia diplomatė. A. E. Derse pabrėžia, kad žmogaus kitoniškumas negali būti laikomas priežastimi jį užgaulioti ar kitaip skriausti: „Žmogaus teisės yra gėjaus teisės, o gėjaus teisės yra žmogaus teisės.“
Gegužės 17-oji – Tarptautinė diena prieš homofobiją. Šia proga ambasadorė ragina lietuvius be išankstinio nusistatymo pamąstyti apie lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų (LGBT) pelnytą vietą po saule.
- Kodėl nusprendėte apie šią problemą kalbėti dabar Lietuvoje?
- Jau daugelį metų JAV siekia spręsti su žmogaus teisėmis susijusias problemas. Pagrindinė priežastis, dėl kurios prezidento Baracko Obamos administracija tai daro, yra ta, kad mes tikime, jog visi žmonės gimsta laisvi ir turėdami universalias teises.
LGBT žmonės yra tokie pat žmonės, kaip ir visi kiti. Visai kaip ir kitos mažumos, kai žmonės skiriasi pagal religiją, kilmę, jie yra vyrai ar moterys – visi nusipelno vienodų teisių.
Žinome, kad tai sudėtingas ir jautrus klausimas visose šalyse, įskaitant JAV. Visuomet yra daug nesusipratimų ir kategoriškų požiūrių abejose stovyklose. Tam, kad judėtume į priekį, reikia daugiau diskusijų, reikia šviesti visuomenę, žmonėms suteikti adekvačią informaciją apie sunkiai suprantamus dalykus.
Mes apie tai kalbame ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2011 m. gruodžio 6 d. Ženevoje valstybės sekretorė Hillary Clinton pasakė labai svarbią kalbą, skirtą Tarptautinei žmogaus teisių dienai. Savo kalboje ji pabrėžė, kad LGBT teisių apsauga Jungtinėse Valstijose pripažįstama kaip neatskiriama pagrindinių žmogaus teisių apsaugos dalis. Tai – ir mūsų užsienio politikos reikalas. Todėl visame pasaulyje tai yra visų JAV ambasadų ir ambasadorių darbo dalis.
- Kokia LGBT žmonių padėtis Lietuvoje jūsų akimis?
- Situacija panaši į padėtį kitose šalyse. LGBT klausimai tampa aktualūs visur. Tiek homoseksualūs, tiek biseksualūs asmenys gimsta kiekvienoje visuomenėje. Tai – mūsų gyvenimo realybė. Žmonės vis labiau supranta, kad neteisinga neigti mažumų teises.
Gėjų santuoka, įsivaikinimas – tai atskiri klausimai. Apie tai taip pat reikia kalbėti. Bet pagrindinis principas yra tai, kad LGBT žmonės, kaip ir visi kiti, turi tokią pačią teisę naudotis demokratijos gėrybėmis. Jie neturi būti diskriminuojami, užpuldinėjami, kai kuriais atvejais net įkalinami ar nužudomi už tai, kas jie yra, kokie jie yra – dėl savo seksualinės pakraipos.
76-iose pasaulio šalyse homoseksualūs žmonės vis dar gali patekti į kalėjimą vien dėl savo seksualinės orientacijos. Yra 5 šalys, kuriose žmonės dėl to gali sulaukti mirties bausmės. Tai yra nepriimtina.
Manau, faktas, kad Lietuvoje atsiranda diskusija šia tema, yra geras ženklas. Tai - ženklas, kad Lietuva yra besivystanti demokratinė šalis.
- Su kokia šalimi galėtumėte palyginti Lietuvą elgesio su LGBT atžvilgiu?
- Nenorėčiau lyginti. Bet situacija tikrai nėra blogiausia. Lietuvoje dabar aktualiausias visuomenės požiūrio klausimas – koks jis yra dabar ir kaip keičiasi.
Prieš keletą dienų internetinėje žiniasklaidoje šia tema buvo surengta apklausa. Mane padrąsino faktas, kad dauguma žmonių į klausimą, kaip reaguotų, jeigu jų vaikas prisipažintų esantis homoseksualus, atsakė, jog jo neatstumtų ir pamėgintų suprasti. Būtent tokį požiūrį bando skiepyti Jungtinės Valstijos.
- Ar manote, kad visi LGBT žmonės jaučiasi diskriminuojami?
- Manau, kad yra dalis LGBT žmonių, kurie prisipažįsta tokie esą ir atvirai sako, kad yra diskriminuojami. Yra ir tokių, kurie dėl savų priežasčių – galbūt dėl to, kad bijo būti atstumti draugų ar ignoruojami šeimos, bijo patyčių ir priekabių ar kt. - negali būti savimi. Kalbant apie žmogaus teises, tai jau yra blogai.
- Kaip žmones, kurie dega neapykanta kitos seksualinės pakraipos asmenims, įtikinti būti tolerantiškiems?
- Tai – esminis klausimas. Aš manau, kad žmonės, kurie reiškia neapykantą kitokiems nei jie, tą daro iš nežinojimo. Žmogus, kuris demonstruoja neapykantą, tai daro dėl kažkokios priežasties. Ir jeigu mes tokį žmogų nustumsime šalin ir neatsižvelgsime į jo susirūpinimą, tai jo požiūrio nepakeis.
Lietuviai kolegos man sakė, kad viena iš priežasčių, dėl ko ši tema tokia jautri čia – tai, kad sovietmečiu homoseksualūs žmonės buvo demonizuojami. Pavyzdžiui, buvo peršama mintis, kad jie siekia įtraukti kitus žmones ir priversti juos gyventi jų gyvenimo būdą. Visa tai yra mitai, netiesa. Jeigu tokios idėjos išties buvo propaguojamos, atvira diskusija reikalinga, kad tokie mitai būtų paneigti. Žmonės turi suprasti, kokia yra realybė. Asmuo turi teisę į savo nuomonę, o nuomonėms išsiskyrus, diskriminacija ir patyčios yra nepateisinamos.
- Mes dar tik pradedame diskutuoti apie lygias teises, bet kartu jau kalbame ir apie santuoką, įvaikinimą. Galbūt tai vyksta kiek skubotai, galbūt visuomenė dar nepasirengusi?
- Žmonės priešinasi tam, ko nesupranta. Nesupranta ne blogąja prasme. Jiems tiesiog trūksta informacijos. Dėl to svarbu, kad abi pusės kalbėtųsi.
- Keliose valstijose leidžiama tuoktis homoseksualiems žmonėms?
- 7-iose valstijose ir Kolumbijos regione. Daugiau nei trisdešimtyje valstijų homoseksualų santuoka draudžiama. Tačiau pozicija keičiasi.
- Praėjusią savaitę Šiaurės Karolinoje per referendumą piliečiai nusprendė, kad homoseksualiems žmonėms nebus leidžiama tuoktis. Vadinasi, jie dar nepasiruošę to priimti?
- Taip. Tačiau prisiminkime, kad buvo laikai, kai Jungtinėse Valstijose juodaodžiai nebuvo pripažįstami lygūs. Buvo laikai, kai moterys neturėjo lygių teisių. Žmonės turėjo kovoti ir mirti dėl šių teisių. Šiandien matome, kad nors ir pamažu, tačiau vis dėlto visuomenės požiūris į LGBT žmones keičiasi.
- Prieš savaitę prezidentas B. Obama išreiškė palaikymą homoseksualų santuokoms. Ar tai reiškia, kad tokia bus ir valstybės pozicija?
- Jis pasakė, kad asmeniškai suvokė, jog homoseksualiems žmonėms turėtų būti leidžiama tuoktis. Kartu jis pasakė, kad šį klausimą kiekviena valstija turėtų spręsti atskirai. Valstybiniu lygiu LGBT santuoka nėra remiama. Tačiau jau anksčiau B. Obamos administracija nusprendė neparemti įstatymo, kuriame teigiama, kad JAV gina santuoką kaip vyro ir moters sąjungą. Administracijos nuomone, toks apibrėžimas prieštarauja konstitucijai.
- Kokia JAV valstybės politika dėl homoseksualių porų galimybės įsivaikinti?
- Nemanau, kad yra konkreti politika. Tačiau Jungtinėse Valstijose yra daug LGBT porų, įsivaikinusių vaikus. Tai legalu 20-yje valstijų.
- Ką atsakytumėte kritikams, kurie teigia, kad vaikas gali patirti neigiamą psichologinį poveikį, augdamas su dviem tėčiais ar dviem mamomis?
- Vienintelis psichologinis poveikis, kurį galiu įžvelgti – tai, kad vaikas augs mylinčioje ir rūpestingoje šeimoje. Mylinti vyro ir moters šeima ar mylinti homoseksualų šeima – jokio skirtumo.
- Ar Jungtinėse Valstijose vaikai mokomi mokykloje apie LGBT? Kaip?
- Negaliu kalbėti apie visas mokyklas. Bet, pavyzdžiui, Kalifornijoje vaikai mokosi gėjų istorijos.
- Ką pasakytumėte žmonėms, kurie sako, kad visos šios kalbos – tai gėjų propaganda?
- Manau, kad tai tėra mitas. LGBT žmonės mano, kad turi teisę gyventi kaip bet kuris kitas asmuo ir nebūti dėl to diskriminuojamas ar už tai baudžiamas. Mes tam pritariame.
LGBT žmonės gimsta visose pasaulio šalyse. Jie yra mūsų draugai, mūsų kaimynai, užima įvairias pareigas – nuo politikų iki sportininkų. Ir jie susiduria su diskriminacija. Turime tai suvokti.
76 proc. Lietuvos gyventojų sako, kad nepažįsta homoseksualių asmenų, ką apie tai manote jūs?
- Galbūt didžioji jų dalis gyvena ne Vilniuje? Sostinėje mes visi pažįstame tokių žmonių. Vis dėlto nedaugelis atvirai deklaruoja, kad yra homoseksualūs. Mes tiesiog tai žinome.
- Ar jie pasakoja, kaip jaučiasi Lietuvoje?
- Ne, apie tai nesikalbame.
- Kodėl ne?
-Galbūt nesame tokie artimi, kad kalbėtume. Ir man atrodo, kad jie gyvena normalų gyvenimą. Visi juos priima tokius, kokie jie yra. Tiesiog visuomenė piktinasi, kai homoseksualūs žmonės nori savo pažiūras demonstruoti paraduose. O ar jūs kalbatės su pažįstamais homoseksualiais žmonėmis apie tai, kaip jie jaučiasi visuomenėje?
- Ne. Aš asmeniškai esu santūrus žmogus ir neaptarinėju asmeninių klausimų. Tačiau nebijau ir nesivaržau apie tai diskutuoti.
- Kartais susidaro įspūdis, kad kuo daugiau reikalaujama tolerancijos LGBT ir kitoms mažumoms, tuo radikalesnė tampa jų priimti nenorinti visuomenės dalis. Kodėl taip yra?
- Manau, kad padidėjusią baimę lemia ir sunki ekonominė padėtis. Dėl to žmonės yra labiau įsitempę, linksta prie nacionalistinių pažiūrų. Aš vis dėlto manau, kad apie tai reikia diskutuoti, nes stipri demokratinė visuomenė turi mokėti priimti ir atsakyti į sudėtingus klausimus.
- Vadinasi, kalbant apie LGBT teises, visuomenė turi apsispręsti: nori būti demokratinė ar ne?
- Iš esmės – taip. Jokia demokratija nėra tobula. Taip pat ir JAV. Mes kiekvieną dieną turime kovoti, kad ji būtų vis geresnė.