Kaip skelbia Seimo nariai, akcijos laikas yra neribotas.
„Ką reiškia „neribotas laikas“, sėdėsite ir per naktį?“, - lrytas.lt paklausė ministerijoje ant minkštasuolių įsitaisiusių parlamentarų.
„Ne, ne per naktį, bet kiek reikės, tiek. Kaip jums atrodo, koks darbas yra reikšmingiausias?“, - klausimu į klausimą atsakė S. Stoma (jis ir atsakinėjo beveik į visus klausimus, R. Kupčinskas ir K. Uoka įsiterpė vos porą kartų. – Red.).
- Seimo nariui, sakyčiau, Seimo nario.
- Mes galime dirbti čia, Seime ne tik balsavimas, bet reikalingas ir budėjimas, ir teisės aktų svarstymas, nuomonės reiškimas. Tikimės, kad prie mūsų prisijungs ir kiti atstovai, o kai bus Seimo posėdžiai mes važiuosime į Seimą.
- O jei apsauga išvys?
- Gal tada persikelsime į aikštę.
- Tam reikalingas leidimas.
- Seimo narys gali ant savęs pasidaryti tokią palapinę (rodo trikampiu sudėjęs rankas virš galvos).
- Norite pasakyti, kad Seimo nariui leidimo nereikia?
- Centrinė valstybės aikštė, manau, priklauso žmonėms.
- Kodėl jūs taip norite tą mergaitę pamatyti?
- Todėl, kad, turbūt ir jūs Asta, žiūrėjote tuos įrašus budelio, taip vadinamojo advokato, kaip jisai filmavo apsvaigintą mergaitę ir per savo kvailumą platino.
- Kodėl jūs sakote, kad apsvaiginta?
- Todėl, kad ten akivaizdžiai matosi, aš konsultavausi su medikais, negali vaikas taip lankyti rankų tokioje padėtyje ir taip neaiškiai kalbėti (užverčia į viršų galva ir šiek tiek sulenkia pirštus). Namie klykė iš siaubo, o jau po kelių minučių viskas gerai.
Žmogus yra žmogus. Nei vienas normalus žmogus negali patikėti, kad tik klykusi mergaitė po penkių minučių jau elgiasi visiškai kitaip. Aš žinau jos charakterį, ji yra aktyvi mergaitė, judri, guvi, gana drąsi, ne gana drąsi, o tikrai drąsi.
(„O kai mato aštuonias rankas“, - į pokalbį įsiterpia R. Kupčinskas.)
- Ji sako, kad atrodo, kaip aštuonios vakaro, ne aštuonios rankos.
- Pradžioje buvo aštuonios rankos. Ta juosta buvo pakoreguota, kam reikia koreguoti?
Akivaizdu, kad ji buvo apsvaiginta ir tai kelią didžiulį nerimą, kas su ja vyksta šiuo metu. Mes esame žmonės, turime sąžinę ir, kaip bebūtų, esame visuomenės atstovai ir matom, kad visuomenė kelia visuotinį pasipiktinimą, visi nerimauja ir reikia išsiaiškinti. Kas išsiaiškins, jei ne mes.
Pagaliau, kiek galima prievartauti ir visuomenę ir niekinti ją ir laikyti visuomenę kažkokiais idiotais, kurie nieko nesupranta, nieko nemato ir nieko negali padaryti. Ne tik mergaitė buvo paversta daržove, bet visuomene bandoma paversti daržove.
- Žinote, kad šiandien pas jas buvo nuvykę socialiniai darbuotojai, kad įvertino gerai?
- Aš žinau tuos socialinius darbuotojus. Socialinis darbuotojas, kuris iš saugumo...
- Iš ministerijos...
- Taip, jis iš ministerijos, bet jis gavo iš saugumo leidimą dirbti su slapta informacija. Atrinktas tam tikrų struktūrų patikimas žmogus, kuris pasakys, kaip reikės. Kaip aš pamačiau kaip dirba tie vaiko teisių...
Kai mane konsultavo atvykę danų specialistai, jūs pasidomėkite, pakalbėkite, jie visi dar Lietuvoje, jie pasakė: taip, kaip elgėsi ta, vaiko teisių specialistė grobiant mergaitę, kuri sakė, kad tau yra pasirinkimas arba tu dabar eini, arba po minutės, jokios kitos išeities nėra. Ji, manau, turėtų sėdėti kalėjime ir manau, ateis laikas, kai tokie žmonės bus teisiami.
- Kaip čia taip, kad jūsų nebuvo Garliavoje?
- Mes buvome su audito komitetu komandiruotėje antradienį - trečiadienį, vėlai grįžau labai. Labai gaila iš tikrųjų. Aš nemažai ten nuvažiuodavau ir, jei kildavo panika...
Apgaulė buvo padaryta, antstolė pasakė, kad šiomis dienomis mergaitė tikrai nebus imama, labai gražiai buvo viskas suplanuota, labai graži buvo propagandos akcija, kurioje jūs taip pat, gerbiama Asta... Buvusi kažkada mano... Atėjusi dirbti jauna simpatiška mergaitė, jūs dalyvaujate toje propagandos akcijoje.
- O jei jums leis susitikti su mergaitė ir pamatysite, kad su ja viskas tvarkoje, nurimsite, ar toliau tęsite kažkokias akcijas?
- Tada aš galėsiu pasakyti žmonėms: taip jie ten labai gerai gyvena, jie prižiūrimi, dirba tikri socialiniai darbuotojai, kurie rūpinasi mergaite, o ne savo viršininkų įsakymais ir savo karjera. Tai tada viskas gerai.
Kodėl, jūs man pasakykite, nenuraminti visuomenės ir, kodėl neleisti tokiam kaip aš, turint tam tikrą poziciją, kodėl neleist manęs, kad aš ateičiau ir pasakyčiau visiems: žmonės, viskas gerai, nusiraminkite, nesinervinkite moterys, nedarykite tų piketų, labai gerai, jos ten gyvena draugiškai, jokių problemų nėra. Viskas.
Ar sunku tai padaryti, ar kitoj valstybėj toks dalykas nebūtų padarytas? Kodėl Lietuvoje tas nedaroma?
- Su Neringa Venckiene kalbėjote, kurį ji iš jūsų trijų pasirinktų?
(„Ne. nekalbėjome. Koks skirtumas, kurį čia pasirinks“, - atsakė R. Kupčinskas.)
- Jei ne aš eisiu, man pakanka, kad ten eitų žmogus, kuriuo aš pasitikiu. Ir jei tas žmogus man pasakys, viskas gerai, man nebūtina.
- Ar su jumis buvo atėjęs pakalbėti kažkas iš ministerijos?
(„Skambinau, sakė ministras grįžta iš komandiruotės, laukite. Laukiame“, - pirmą kartą prakalbo visą pokalbio laiką laikraštį vartęs K. Uoka.)
- Tai apgavo, nes aš po to skambinau, mes skambinome, sakė tik sekmadienį grįš.