Komisija šį kartą kreipėsi ne tik į valstybės institucijas,
bet ir politines partijas, ragindama pamąstyti, kaip po artėjančių
Seimo rinkimų spręstų išeivijos keliamus pageidavimus.
„Naujas metodas komisijos darbe, nusprendėme kreiptis į
politines partijas sau aktualiais klausimais, nes jau prasidėjusi
rinkimų kampanija, ir mes norime, kad politinės partijos jau dabar
galvodamos, ką jos veiks ateidamos į valdžią, į savo programas
įsirašytų pasaulio lietuviams aktualius klausimus“, - penktadienį
spaudos konferencijoje sakė komisijos pirmininkas nuo Seimo Paulius
Saudargas, atstovaujantis didžiausiai valdančiajai konservatorių
frakcijai Seime.
„Dėl dvigubos pilietybės, išsaugant pilietybę, jei įgyji
kitą, kad politinės partijos pagalvotų, kaip jos spręs šį
klausimą, kai ateis į valdžią ir gaus teisę spręsti šiuos
klausimus, taip pat raginame įvesti internetinį balsavimą
užsienyje gyvenantiems piliečiams“, - pagrindinius užsienio
lietuvių siekius nurodė P. Saudargas.
„Jau kelintą kartą mūsų komisija pasisako dėl reikalingumo
kaip nors išsaugoti galimybę turėti Lietuvos pilietybę, kad ir esi
įgijęs kitos šalies pilietybę. Ši problema sprendžiama jau keli
metai, deja, paskutinis projektas, kuris buvo vetuotas prezidentės,
palieka šį klausimą dar atvirą - kaip ir kada Lietuva priims
reikalingus sprendimus.
Lietuvos respublikos pilietybės išsaugojimo
klausimas yra ypatingai svarbus ne tik užsienyje gyvenantiems
lietuviams, bet tuo pačiu ir visai Lietuvai“, - spaudos
konferencijoje kalbėjo Kanados lietuvių atstovė Joana Juraitė Lasienė.
Dvigubos pilietybės klausimas Lietuvoje tapo opus, kai 2006 metų
rudenį Konstitucinis Teismas išaiškino, jog pagal Konstituciją,
dvigubos pilietybės atvejai turi būti reta išimtis, ir dvigubą
pilietybę plačiau leidžiančias įstatymo normas paskelbė
prieštaraujančiomis pagrindiniam šalies įstatymui. Nuostata dėl
Lietuvos pilietybės įrašyta toje Konstitucijos dalyje, kurią
pakeisti galima tik surengus referendumą.
Pagal dabartinį Pilietybės įstatymą, dviguba pilietybė
leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė iki nepriklausomybės
atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo
automatiškai - gimdami arba per santuoką. Tačiau dvigubą
pilietybę turintieji nuo gimimo, sulaukę pilnametystės, per trejus
metus turi apsispręsti, kurią pilietybę pasirinkti. Dvigubos
pilietybės negali turėti tie Lietuvos piliečiai, kurie savo noru
išvyko iš Lietuvos po jos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų
kovo 11 dieną ir taip pat savo noru įgijo kitos valstybės
pilietybę.
Seimas buvo priėmęs naujos redakcijos Pilietybės įstatymą,
kuris leido dvigubą pilietybę išlaikyti emigrantams, tapusiems
Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių piliečiais, tačiau
prezidentė Dalia Grybauskaitė jį vetavo, argumentuodama
prieštaravimu Konstitucijai.
Rezoliucijas, kuriomis buvo reikalaujama dvigubos pilietybės įteisinimo bei internetinio balsavimo, Seimo ir PLB komisija buvo analogiškai priėmusi ir per praėjusią sesiją rudenį.
Seimas po pateikimo yra pritaręs projektams dėl internetinio
balsavimo įteisinimo, bet svarstymo stadijai projektai neteikiami.
Komisija šią savaitę priimta rezoliucija kreipiasi į Seimo
pirmininkę Ireną Degutienę ir Valstybės valdymo ir savivaldybių
komitetą, prašydama minėtus projektus kuo greičiau įtraukti į
darbotvarkę.
Seimas jau ne kartą buvo pradėjęs teisėkūros procedūras,
kuriomis būtų įtvirtintas internetinis balsavimas, tačiau tokios
iniciatyvos nesulaukia paramos parlamente. Internetinio balsavimo
kritikai nuogąstauja dėl elektroninių sistemų patikimumo bei
galimos neleistinos įtakos rinkėjų valiai.
Taip pat šią savaitę posėdžiavusi Seimo ir PLB komisija
kreipiasi į premjerą Andrių Kubilių su raginimu steigti atskirą
instituciją prie Vyriausybės, kuri rūpintųsi užsienyje
gyvenančių lietuvių reikalais.
Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija buvo sudaryta
2008 metų gruodį. Jos paskirtimi nurodomas Lietuvoje ir užsienio
valstybėse gyvenančių lietuvių bendradarbiavimo skatinimas,
rūpinimasis abipuse pagalba ir parama, keitimasis mokslo, kultūros
ir kita informacija.
Komisija taip pat Seimui ir kitoms valstybės
institucijoms teikia pasiūlymus, kurie padėtų stiprinti
valstybingumą ir demokratinių tradicijų puoselėjimą.
Komisijai šiuo metu pirmininkauja Seimo narys Paulius Saudargas
ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovų išrinkta Irena Anna
Gasperavičiūtė.