„Nebebus taip, kaip buvo po Rusijos krizės. Nes po Rusijos krizės atėjęs spartus augimas leido kažkam „nuraškyti“ buvusios Andriuas Kubiliaus vyriausybės padarytų sprendimų vaisius. Šį kartą, deja, aplinka bus nerami, ilgai. Galbūt nuolat. Ramūs laikai, kai pinigai ateis patys, turbūt nebus niekada“, - sakė I. Šimonytė konservatorių partijos tarybos posėdyje. Ji kalbėjo apie iššūkius kitai Vyriausybei, kuri perims valdžią po šįmet spalį vyksančių rinkimų. Dabartinis premjeras A. Kubilius Vyriausybei vadovavo ir 1999-2000 metais, Rusijos krizės metu.
Ministrė tvirtino, kad 2009-aisiais buvo labai sunku pasiekti, kad litas nebūtų devalvuotas.
„Taip neatsitiko. Padaryti, kad taip neatsitiktų, tikrai nebuvo lengva - spekuliuojančiųjų kad taip atsitiks, buvo pakankamai daug.
Kas galėjo atsitikti Lietuvoje su pririšta valiuta? Tiesiog automatinis valiutos susiejimo pakeitimas, pasakymas, kad euras yra ne 3,5 lito, o tarkim 6 litai. Tada žmonės turintys paskolas užsienio valiuta būtų dar daugiau skolingi, valstybė taip pat. Ūkio stabilumas būtų pažeistas.
Piliečiai, turėję, neatsargumą paimti paskolas užsienio valiuta, galėjo saugiai ir ramiai gyventi žinodami, kad jei euras ir litas susietas tam tikru santykiu vakar, taip bus šiandien ir rytoj“, - teigė I. Šimonytė.
Ministrė kalboje gyrėsi subalansavusi valstybės finansus krizės metu, nors ir apgailestavo dėl prastų Vyriausybės sprendimų, kilusių „koalicijos kompromisų“. Šių sprendimų ji neįvardijo.
Ministrė taip pat gynė Vyriausybės sprendimą 2009 metais imti griežtai taupyti, neskatinti valstybės ekonomikos skolintos pinigais. „Jei „stimuliavimo deficitu“ teorija būtų sėkmingai veikusi, tai Graikija, Portugalija dabar būtų sėkmingiausios šalys, jos 2009 metais dar gausiai skolinosi“, - sakė I. Šimonytė.
„Reikia tikėti, kad kelias link subalansuotų finansų yra vienintelis teisingas kelias ir nesukalioti nuo jo. Pagunda mokėti keliasi litais didesnę pensiją ar atlyginimą šiais metais ar kitais metais ar 2014 metais gali reikšti, kad šie žmonės niekada neturės pigesnės elektros ar dujų, nes valstybė nebus pajėgi įgyvendinti planų energetikos srityje“, - dėstė finansų ministrė.