Kandidatų į Seimą užmojus politinei reklamai riboja
įstatymas, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra patvirtinusi
didžiausius išlaidų dydžius daugiamandatėje ir kiekvienoje
vienmandatėje teritorijoje.
Pasak VRK pirmininko Zenono Vaigausko, išlaidų ribojimas - saugiklis, kad „rinkimų nenulemtų pinigai“.
„Didžiausio išlaidų dydžio nustatymas yra vienas iš
tarptautinių politinių kampanijų finansavimo kontrolės standartų.
Jis taikomas tam, kad rinkimų nenulemtų pinigai, kad turtingieji
kandidatai su savo galimybėmis visiškai neužgožtų tokių
išteklių neturinčių“, - sakė Z. Vaigauskas.
Daugiamandatėje apygardoje dėl mandatų kovosiančios partijos
kampanijai galės skirti ne daugiau kaip po 2,7 mln. litų. Tokia
maksimali suma apskaičiuota visų rinkėjų skaičių padauginus iš
vieno lito ir suapvalinus pirmųjų dviejų skaitmenų tikslumu.
Tuo tarpu vienmandatėse apygardose kandidatuosiantys politikai
kampanijai finansuoti galės skirti skirtingas sumas, priklausomai nuo
apygardos rinkėjų skaičiaus. Maksimalios išlaidos apygardose
skaičiuojamos rinkėjų skaičių padauginant iš dviejų litų ir
vėlgi suapvalinant iki pirmų dviejų skaitmenų.
Daugiausiai rinkimams - po 100 tūkst. litų - galės skirti
Vilniuje Naujamiesčio apygardoje kandidatuosiantys politikai. Ši
apygarda - didžiausia, nes joje įrašyti užsienio rinkėjai.
Kitose didžiosiose miestų apygardose kandidatai daugiausiai
politinei kampanijai galėtų skirti per 80 tūkst. litų. Tarkime,
kandidatai Kauno Aleksoto-Vilijampolės apygardoje - 87 tūkst. litų,
Vilniaus Karoliniškių, Lazdynų - 86 tūkst. litų, Fabijoniškių
ir Antakalnio - 85 tūkst. litų.
Mažosiose apygardose maksimali suma rinkimams siekia per 60
tūkst. litų. Kandidatai Kelmės apygardoje rinkimams galės
išleisti 61 tūkst. litų, Prienų, Ignalinos-Švenčionių, taip pat
Vilniaus Centro apygardose - 62 tūkst. litų, Šakių apygardoje - 63
tūkst. litų.
Jei partija ar kandidatas nustatytą didžiausią politinės
kampanijos išlaidų dydį viršijia 10 ar daugiau procentų, tai
laikoma šiurkščiu politinės kampanijos finansavimo tvarkos
pažeidimu, o VRK dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo panaikina
partijos ar kandidato politinės kampanijos dalyvio registraciją, tad
prarandama teisė dalyvauti rinkimuose. Jei pažeidimas būtų
pastebėtas po rinkimų, partija dvejus metus negalėtų gauti
valstybės dotacijos.
Tačiau VRK pirmininkas Z. Vaigauskas sako neatsimenantis atvejo,
kad kas būtų tiek smarkiai viršijęs didžiausią leistiną sumą,
jog būtų konstatuotas šiurkštus įstatymo pažeidimas. „Buvo
viršyta, bet nedaug, kad net buvo tai galima laikyti ir
apsiskaičiavimu. O viršyta daugiau 10 proc., tokio atvejo tikrai
nebuvo“, - sakė Z. Vaigauskas. Už tokius pažeidimus kandidatai
atsiperka administracinėmis baudomis.
Šių metų spalio 14 dienos Seimo rinkimų politinės kampanijos
dalyviais jau registravosi 8 politinės partijos, 82 kandidatai,
kuriuos numato kelti politinės partijos, 4 savarankiškai išsikelti
siekiantys pretendentai į kandidatus.
Daugiausiai politinės kampanijos dalyvių registravo Tėvynės s
ąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai - 50, Lietuvos
socialdemokratų partija jų jau registravo 17, Liberalų ir centro
sąjunga - 10, Liberalų sąjūdis - 5 politinės kampanijos dalyvius,
skelbiama VRK interneto puslapyje.
Prašymus registruoti savarankiškais politinės kampanijos
dalyviais Vyriausioji rinkimų komisija priima iki rugpjūčio 10
dienos. Nesiregistravus politinės kampanijos dalyviu, įstatymas
draudžia rinkti rinkams aukas, finansuoti kampaniją.