„NATO viršūnėse sprendžiasi labai rimti mums, Lietuvai, visam
Baltijos regionui svarbūs klausimai. Yra didelė tikimybė, kad
sekmadienį trys Baltijos vadovai susitiksime su (JAV prezidenetu
Baracku. - Red.) Obama. Nes sprendimai, kurie bus patvirtinti pirmadienį ir
sekmadienį, praktiškai garantuos Baltijos šalims ilgalaikį karinį
saugumą, t. y. bus užtikrinta oro policijos misija virš Baltijos
šalių jau ne kas ketveri ar treji metai, o tęstinė. Tikimės tokio
patvirtinimo, tai yra preliminariai sutarta“, - sakė D. Grybauskaitė
penktadienį Lemonte įvykusiame susitikime su JAV lietuviais.
„Šis (NATO viršūnių. - Red.) susitikimas padeda paskutinius
taškus ir įtvirtina tai, ko siekėme iš tikrųjų, t. y. realios
narystės NATO ir realaus, tikro saugumo“, - sakė ji.
NATO vasario pradžioje nusprendė pratęsti oro policijos
misiją, kuriai mandatas iki tol buvo suteiktas iki 2014 metų. Tuomet
ambasadoriai Briuselyje formaliai patvirtino, kad tai bus ilgalaikė
misija su periodinėmis peržiūromis, o Baltijos šalys savo ruožtu
įsipareigojo didinti savo indėlį. Priimtas dokumentas yra
konfidencialus, tačiau jame teigiama, kad misijos
peržiūra bus atliekama po 2018 metų.
Lietuva siekia, kad Čikagoje oro policijos ilgalaikis tęstinumas
būtų pabrėžtas NATO vadovų susitikimo deklaracijoje, tačiau
šįkart nebūtų minimi 2018 metai.
Pasak Lietuvos vadovės, Čikagoje „bus realiai patvirtinti
gynybos planai Baltijos šalims ir pasakyta dar kartą, kad
priešraketinė gynyba bus visų NATO šalių“.
„Kodėl tą miniu kaip labai svarbų dalyką? Nes Rusija visą
laiką mėgino spausti NATO ir JAV, kad sutiktų dengti Baltijos
šalių teritoriją iš savo priešraketinės gynybos pajėgumų. Tai
yra, praktiškai NATO šalys būtų padalintos. Mes priešinomės,
ypač aš labai griežtai pasisakinėjau prieš dvejus metus
Lisabonoje. Aš labai džiaugiuosi, kad sugebėjome dar kartą
pakeisti besiformuojančią Jungtinių Valstijų poziciją ir
išsaugojome NATO priešraketinės gynybos vientisumą. Lietuvai ir
visoms Baltijos šalims tai yra labai svarbūs sprendimai, kurių mes
tikrai tikimės, jie maždaug apspresti“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Ji prisiminė, jog tapusi prezidente 2009 metais nustebo, kad
Baltijos šalys, būdamos NATO narėmis, tuomet neturėjo NATO gynybos
planų.
„Reiškia, mes buvome tik formaliais nariais, ne realiais ir ne
apsaugotais. Todėl man teko truputį patriukšmauti, nebuvo lengva,
net truputį kaktomuša su JAV administracija iš pradžių... Bet
dabar mūsų santykiai iš tiesų labai geri, darbiniai. H. Clinton,
pavyzdžiui, jau tris kartus buvo Lietuvoje ir su prezidentu B. Obama
aš jau keturis kartus susitikau daugiašaliuose formatuose“, - teigė
ji.
D. Grybauskaitė, be kita ko, paragino vietos lietuvių
bendruomenę stengtis, kad Amerika išlaikytų dėmesį Baltijos
šalims: „Jūs galėtumėte pasistengti, kad kaip besikeistų
Amerikoje politinės jėgos, jos nepamirštų Europa yra, kad joje yra
Baltijos šalys ir kad iš tikrųjų Europa Amerikai yra svarbi. Iš
tiesų, kad dėmesys išliktų ir supratimas, kad Baltijos šalys yra
labai sudėtingame regione ir politiškai, ir ekonomiškai. Mes turime
kaimynus, kurie darosi vis sudėtingesni“.
Tuo tarpu kalbėdama apie kriterijų, kad gynybos finansavimas
pasiektų 2 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto, D. Grybauskaitė sakė,
kad Lietuvai šiuo metu tai reikštų papildomas 1 mlrd. litų
siekiančias išlaidas.
„Politinis siekis yra gerai, bet tai reikštų papildomai 1 mlrd.
litų, jeigu dabar būtų 2 procentai. Vienas milijardas litų. Tik
noriu pasakyti, kad įsivaizduotumėte mastus - Lietuvos metinis
nacionalinis biudžetas be europinių pinigų yra 18 milijardų.
Truputį kels ir intencija politinė yra gerai, bet mes turime
suprasti realybę“, - dėstė ji.