Kodėl nuostolingas šiltnamių verslas?

„Dembavos šiltnamiai“, iš turimų 6 ha žemės dirbantys 5 ha, jau antrus metus dirba nuostolingai. Nuo bankroto bendrovę gelbsti tai, jog nėra paėmusi paskolų iš bankų ir turėjo sukaupusi šiek tiek rezervų.

„Laimė, negyvenome vien šia diena, todėl šiemet dar sodiname daržoves. O mūsų kolegos iš Kauno rajono jau nebedirba: AB „Neveronių šiltnamiai“ nuo šių metų sausio sustabdė veiklą, o UAB „Kauno šiltadaržiai“ antrą kartą bankrutavo“, - apgailestauja „Dembavos šiltnamių“ vadovas Algimantas Staškus.

Anot jo, legalių šiltnamių situacija Lietuvoje labai prasta. Iš buvusių šiltnamių kombinatų, dirbusių apie 100 ha, liko tik apie 20 ha šiltnamių. Taigi jų sumažėjo net penkis kartus.

Pasak A. Staškaus, Lietuvos šiltnamininkai dažnai bendrauja su įvairių šalių daržininkais – Lenkijos, Baltarusijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos. Jie susitinka zoniniuose seminaruose, organizuojamuose sėklų pardavėjų olandų.

„Mūsų padėtis iš visų minėtų kaimyninių šalių prasčiausia, nes pas mus elektra ir dujos brangiausios, PVM – didžiausias. 21 proc. PVM mus labai spaudžia, tai dideli pinigai“, - sako A. Staškus.

Anot jo, manantieji, jog šiltnamininkai labai gerai gyvena, klysta. Visos žemės ūkio šakos gauna išmokas. „O mes gauname išmokas tik kaip paprastas žemės ūkio objektas: už dirbamus 5 ha žemės – 1200 Lt išmokų per metus ir 1400 l akcizinio dyzelinio kuro. Tai ir visa parama.“

Klesti nelegalai

Tai, kad šalyje nuolat mažėja legalių šiltnamių, tik į naudą nelegaliems verslininkams. O jų apstu, ypač apie Kėdainius. Kokią įtaką nelegalieji daro rinkoje?

A. Staškus pateikia pavyzdį iš savo darbinės patirties. Šildomi „Dembavos šiltnamiai“ pirmuosius agurkus pradeda skinti dar iki gegužės vidurio. Nelegaliai savo produkciją pardavinėjančių verslininkų nešildomuose šiltnamiuose agurkai užauga vėliau – birželio mėnesį.

„Kai kurie mūsų pirkėjai pavasarį kas savaitę perka po 200 kg agurkų. Birželio mėnesį, kai agurkus savo šiltnamiuose pradeda skinti ir nelegalūs verslininkai, tie patys pirkėjai pas mus atvažiuoja jau tik kartą per mėnesį ir perka po 50 kg agurkų – dėl dokumentų, kad tikrintojams galėtų parodyti įsigiję legalią produkciją“, - nelegalų kelią į rinką atskleidžia A. Staškus.

Sąžiningi verslininkai, samdantys legalius darbuotojus, mokantys visus mokesčius, neįstengia savo užaugintų daržovių parduoti taip pat pigiai, kaip mokesčių nemokantieji.

Nelegali daržovių produkcija kenksminga ne vien todėl, kad realizuojama be mokesčių valstybei. Ji gali kelti ir tiesioginį pavojų žmonių sveikatai.

„Agurkus, pomidorus žmonės vartoja neperdirbtus, todėl turėtų būti ypač griežta kontrolė. Tam reikalingas visų daržovių augintojų registras. O jo nėra. Nors mes, šiltnamius turinčios bendrovės, ne kartą reikalavome, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba registruotų visus daržovių augintojus“, - aiškina A. Staškus.

Daug metų „Dembavos šiltnamiuose“ dirbančius specialistus A. Staškus apibūdino kaip gerus ir sąžiningus. Bendrovės šiltnamiuose, anot vadovo, daržovių priežiūrai nenaudojami neleistini cheminiai preparatai. Tačiau niekas negali žinoti, kaip yra be kontrolės veikiančiuose nelegalių verslininkų šiltnamiuose.

Pasak pašnekovo, buvo tokie metai, kai šalyje paskelbus karantiną „Dembavos šiltnamiai“ sulaukdavo tikrintojų vos ne kasdien. Netekęs kantrybės vadovas kartą tiems tikrintojams parodė į vartus: „Kai visus Lietuvos šiltnamius apvažiuosite patikrinę bent po vieną kartą, tada mes jus vėl įsileisime. Patikrinkite visus, kad mums būtų vienodos sąlygos konkuruoti ir dirbti.“

„Dembavos šiltnamių“ vadovas negali be nuoskaudos prisiminti ir pernai metų, kai dėl E.Coli bakterijos smarkiai nukentėjo visi Europos daržovių augintojai, tačiau Lietuvos – labiausiai. Mat dalis patirtų nuostolių buvo kompensuota visos ES šalių daržovių augintojams, išskyrus Lietuvos.

Problema prasidėjo gegužės pabaigoje. Kaip tik tuo metu – nuo gegužės iki liepos mėnesio – daržoves paprastai galima parduoti brangiausiai. Pernai buvo kitaip.

„Mes neišmetėme daug produkcijos, bet jos kainos buvo žemos“, - prisimena A. Staškus.

Dėl patirtų nuostolių, susijusių su paplitusia E.Coli bakterija, kaimynų lenkų daržovių augintojai gavo po 25 tūkst./ha eurų už agurkus ir po 35 tūkst./ha eurų už pomidorus. „Mūsų Žemės ūkio ministerija savo šalies daržovių augintojams kompensacijų nepareikalavo. Labai skaudu, kad esame kaip antrarūšiai žmonės“, – neslepia nuoskaudos dėl tokio šalies Vyriausybės požiūrio šiltnamių verslo atstovas.

A. Staškaus žiniomis, dėl patirtos žalos Lietuvos šiltnamių turėtojai iš viso negavo apie 3 mln. Lt kompensacijų, o vien „Dembavos šiltnamiai“ – apie 300 tūkst. Lt. Tai, be abejo, irgi turėjo lemiamos reikšmės, kad dabar bendrovė skaičiuoja ne pelną, o nuostolius.

„Iš inercijos dirbame. Tikimės, kad lietuvišką produkciją mūsų pirkėjai vertina. Viską, kas sukurta, mesti, uždaryti, atleisti darbuotojus – psichologiškai labai sunkus žingsnis. Kol kas jam nesiryžtame“, - atsako pašnekovas, paklaustas, kiek dar tikisi išsilaikyti pelno neduodančiame versle.

Šiemet „Dembavos šiltnamiuose“ 0,5 ha žemės apsodinta pomidorais, 3,5 ha – trumpavaisiais agurkais, 0,5 ha – ilgavaisiais agurkais, o dar 0,5 ha užima paprikos ir daigynas. Pirmasis ilgavaisių agurkų derlius buvo nuskintas gegužės 11-ąją, o trumpavaisių agurkų – gegužės 14 d. Pirmieji pomidorai turėtų sunokti apie birželio vidurį, o paprikos – kiek vėliau.

„Dembavos šiltnamiai“ išaugina nuo 17 iki 20 kg/kv. m daržovių, t. y. apie 900-1000 t pomidorų, agurkų ir paprikų per metus.

Darbas šiltnamiuose – sezoninis. Spalį nuėmus paskutinį daržovių derlių, lapkritį tvarkomi šiltnamiai, o trims mėnesiams – nuo gruodžio iki kovo – čia viskas apmiršta. Darbuotojai išleidžiami kasmečių atostogų. Taupymo sumetimais visiems tenka imti ir po dvi savaites nemokamų atostogų. Likusį nedarbo laiką, kad išlaikytų darbuotojus, bendrovė jiems moka minimalią algą, nors šie tuo metu laiką leidžia namie.

O štai Latvijoje šiltnamiuose dirbama aštuonis mėnesius, vieną mėnesį atostogaujama, o tris mėnesius darbo birža pagal įstatymą moka bedarbio pašalpas darbuotojams, kad išlaikytų jiems darbo vietas.

Kovo mėnesį darbai šiltnamiuose atgyja. Po žiemos tvarkomasi, ruošiamasi sėjai. Jau kovą ir pasėjami pomidorai, agurkai. Daigai, papildomai juos apšviečiant, iš pradžių auginami sandėliuose. „Kiti šiltnamiai daržovių daigus perka, mes juos užsiauginame patys. Taip pailginame darbo mėnesius. 1 ha reikia pasodinama apie 22-24 tūkst. daigų“, - sako A. Staškus.

Derlių pagerina bitės

Trečius metus „Dembavos šiltnamiuose“ daržovės auginamos kokoso žievės substrate, perkamame Šri Lankoje. Iki tol daržovės buvo auginamos akmens vatoje.

„Kokoso substratas geresnis tuo, kad yra natūralus produktas, jame auginant daržoves mažiau reikia sunaudoti trąšų, nėra problemų dėl jo utilizacijos, nes po trejų metų šį substratą galima panaudoti dirvos struktūrai pagerinti. Akmens vatą galima naudoti daugiausia dvejus metus, kokosą – trejus, taigi ir pigiau atsieina“, - pasakoja daržininkas.

Jau 10 metų „Dembavos šiltnamiuose“ tarp pomidorų kerų triūsia ne tik žmonės, bet ir olandiškos kamanės, gyvenančios virš lysvių pakabintuose aviliuose. „Bitės pagerina ir pomidorų kokybę, ir kiekį. Pagal technologiją olandai rekomenduoja bites keisti kas mėnesį ar 45 dienas, nes jos nusialina. Bet pas mus jos gyvena ilgiau ir net pasidaugina. Vasarą mūsų šiltnamiuose atsiranda ir žalčių – šilta, švari aplinka jiems tinka, - šypsosi pašnekovas. - Žiemą šiltnamius natūraliai dezinfekuoja šaltis.“

Paklaustas, kur galima įsigyti „Dembavos šiltnamiuose“ išaugintos produkcijos, A. Stoškus negali atsakyti, nes visą produkciją realizuoja vietoje: iš bendrovės ją išsiveža Lietuvos ir Latvijos verslininkai, parduodantys savo aptarnaujamose prekybos vietose.

Pačiai bendrovei pristatyti daržoves į prekybos centrus (PC) neapsimoka, nes PC reikalauja į dėžes sudėti po 11 kg agurkų ir dar pridėti jų 200 g. Taip augintojai ne tik praranda milžinišką kiekį savo produkcijos, bet ir turi samdyti papildomų rankų produkcijai supakuoti, išvežioti.

Nepasiteisino ir bandymas daržovėmis prekiauti savo prekyvietėse. „Apsipirkę didžiuosiuose prekybos centruose žmonės nelinkę pereiti į kitą gatvės pusę dėl poros agurkų“, - įsitikino daržininkas.

Pasak jo, kai rinkoje pasirodo lauke užaugintos daržovės, pasiūla būna didžiulė, o kainų santykis – paradoksalus: turguose agurkų kilogramas kainuoja 1 Lt, o parduotuvėse – 3 Lt. Ir taip esą todėl, kad prekybininkams labiau apsimoka atsivežti 3 t, o ne 10 t agurkų, juk net ir brangius vis tiek išpirks.

„Mes prašome prekybos centrų vadovų sumažinti kainas – dėl didesnės apyvartos tą patį uždirbtų ir mūsų sandėliuose daržovės neužsigulėtų, nereikėtų jų išmesti. Tačiau mūsų balso stambieji prekybininkai negirdi, niekas nesikeičia“, - sako A. Staškus.