Jei panaši apklausa būtų atlikta tarp Lietuvos dviratininkų, tikriausiai paaiškėtų, kad kelyje jiems labiausiai trukdo neatsargūs vairuotojai ir tie patys pėstieji. Skirtingose barikadų pusėse stovintys dviratininkai ir vairuotojai vis nesutaria, kam iš jų trūksta pagarbos, pakantumo ir dėmesingumo. Baksnodami vieni į kitus pirštais jie bando išsiaiškinti, kas kelyje turi daugiau teisių.
Dviratininkas yra vairuotojas
Lietuvos dviračių bendruomenės pirmininkas Linas Vainius tikina: ir dviratininkams, ir vairuotojams visų pirma reikėtų pamiršti įsisenėjusius stereotipus.
„Esu ir vairuotojas, ir dviratininkas. Jokio vidinio konflikto dėl to nejaučiu. Manau, laikas liautis skirstyti žmones pagal kategorijas. Visiems galioja tos pačios eismo taisyklės. Kuo jie važiuoja, automobiliu ar dviračiu, neturi esmės“, - eismo dalyvius gina L. Vainius.
Pašnekovas neslepia, kad dalis dviratininkų keliuose elgiasi neapdariai: „Yra kelios tipinės vairuotojų klaidos: jie nerodo posūkio signalų, neatsargiai suka į dešinę, spaudžia dviratininkus prie kelkraščio. Kita vertus, klaidų daro ir dviratininkai. Jie ignoruoja tam tikras eismo taisykles, tamsiu paros metu važinėja be priekinių ir galinių žibintų, nedėvi apsauginių šalmų, nesilaiko dešinės kelio ar dviračio tako pusės.“
Kaltina viena kitus
Nors viešai teigiama, kad dviračių transporto skatinimas yra laikomas vienu iš Vilniaus savivaldybės prioritetų, mieste ne tik nėra tinkamai išplėtotos trasų infrastruktūros, bet, pavyzdžiui, miesto viešajame transporte vis dar draudžiama vežti dviratį. Nors buvo planuota šį draudimą panaikinti, jis vis dar galioja.
Dviračių mėgėjai sutartinai vardija dvi priežastis, kodėl mūsų šalyje važinėti dviračiu nėra labai patogu. Tai – nepakankama infrastruktūra ir kultūros gatvėje stoka.
28-metė vilnietė Viktorija sako, kad ant dviračio persėda pavasarį, mat nuo namų iki darbo – minti vos 5 minutes. Jauna moteris pripažįsta, kad dviratį vertina kaip patogesnę transporto priemonę. Be to, naudingą sveikatai ir ekologišką.
„Nesu fanatiška dviratininkė. Kita vertus, be dviračio Vilniuje vasarą nepatogu – tenka dusti kamščiuose, ieškotis vietos pasistatyti automobilį, o dar ir degalai kainuoja. Su dviračiu – pigiau ir greičiau. Neslėpsiu, mane erzina vairuotojų nepakantumas. Kelyje nesijaučiu užtikrinta. Mindamas dviratį privalai būti itin budrus, nes vairuotojams kartais atrodo, kad kelyje jie vienui vieni, - priekaištų vairuotojams negaili vilnietė. - Kita vertus, lazdą kartais perlenkia ir patys dviratininkai. Pagal taisykles, per pėsčiųjų perėją dviratį privalu vestis. Daugeliui dviratininkų ši taisyklė berods negalioja.“
Lrytas.lt kalbinta moteris neslepia, kad vairuotojams dviratininkų atžvilgiu trūksta pakantumo, o dviračių mėgėjams – griežtesnio požiūrio į dalyvavimą eisme: „Kartą teko stebėti situaciją: iš daugiabučio kiemo išvažinėjantis taksi automobilis kliudė gatve važiuojančią dviratininkę. Eismo dalyviai pradėjo ginčytis. Labiausiai draskėsi taksi vairuotojas, kuris, logiškai mąstant, pats ir buvo kaltas. Matyt tie, kas niekada nemina dviračio nesupras tų, kurie tai daro nuolat. Vieniems iš kitų yra ko pasimokyti.“
Taisyklės – tos pačios, požiūriai - skirtingi
Viktorijai pritaria dviratį nuolat minantis vilnietis Pavelas. Pasak jo, kaltųjų ieškoti nereikia. Ieškoti reikia sprendimo – gerinti dviračių takus, mokyti eismo dalyvius pagarbos ir pakantumo.
„Atstovauju ir vieniems, ir kitiems: dažniau važinėju dviračiu, kartais vairuoju ir automobilį. Tiesą sakant, yra ir mandagių vairuotojų, ir mandagių dviratininkų. Kaip ir nemandagių. Kita vertus, mūsų šalies vairuotojai dar nepripratę matyti dviratininkus važiuojamojoje dalyje, kad ir kelkraštyje. Gyva nuomonė, kad važiuojamoji dalis yra tarsi labiau skirta automobiliams negu motociklams ar dviračiams. Tačiau pagal KET, visi yra lygiaverčiai eismo dalyviai, visiems galioja tie patys kelių ženklai ir taisyklės. Jei toks požiūris taps norma, daugelio konfliktų ir avarinių situacijų bus išvengta“, - dviratininkų ir vairuotojų nesutarimų priežastis dėsto Pavelas.
Jis mano, kad dviračių eismo infrastruktūrą būtina gerinti, nes dviračių mėgėjų Vilniuje kasdien daugėja dešimtimis: „Gerinti reikia beveik viską. Juk turime tik keletą tikrų dviračių takų. Visa kita yra tik ženklinimas. Miestui reikia racionalaus dviračių kelių tinklo išplanavimo. Yra keletas iniciatyvų kurti takų sistemą Neries krantinėse, tačiau dėl menkos valdžios iniciatyvos reikalai juda vėžlio greičiu.“
Lietuva – ne Olandija
Nemažai šalių dviračiu išnaršęs Pavelas sako, kad ši kultūra Lietuvoje skaičiuoja pirmuosius savo metus. Jis tikisi, kad ateityje dviratininkai ir vairuotojai susibendraus, o abiem eismo dalyviams bus taikomos tos pačios nuostatos: ne tik teisinės, bet ir moralinės.
„Visų pirma, Vakarų Europoje dviratininkas suvokiamas kaip pilnavertis eismo dalyvis. Automobiliai nespaudžia važiuojančių prie kelkraščio, kantriai važiuoja iš paskos, kol įsitikina, kad gali lenkti. Juk savaime suprantama, kad minti pedalus į įkalnę yra kiek sudėtingiau negu laikyti koją ant pedalo jaukiame automobilio salone. Nemažai miniau Skandinavijoje. Net nėra ką komentuoti – viskas civilizuota ir liberalu. Dviračiu teko važinėtis Tailande, Indijoje, Vietname. Nepaisant iš pirmo žvilgsnio chaotiško judėjimo, bendras konfliktų ir eismo įvykių skaičius mažesnis, nes vairuotojai puikiai įvaldę perspėjamų garso signalų sistemą“, - dviračių kultūros skirtumus įžvelgia vilnietis.
Paklaustas, ko galėtų palinkėti abiem eismo dalyviams, Pavelas nevynioja žodžių į vatą: „Atsipalaiduokite ir mėgaukitės saugiu vairavimu. Visi visur spės.“
„Jie patys lenda po ratais“
Gatvėje užkalbintas taksi automobilio vairuotojas dviratininkams negailėjo kandžių žodžių ir aštrios kritikos. Anot vyriškio, dviračių mėgėjai jį erzina labiau nei girti klientai – jie patys „lenda“ po ratais, nepaiso eismo taisyklių, važiuoja be atšvaitų, o esant avarinei situacija, visą kaltę suverčia vairuotojams.
„Jei galėčiau, uždrausčiau dviračius, - piktinasi pristatyti nenorėjęs taksi vairuotojas. - Jie išlenda lyg iš po žemės, lenkia nerodydami signalų, važiuoja taip, lyg būtų dievai. O neduok Dieve, juos kažkas partrenks. Kaltas bus vairuotojas, nes taisyklės galioja visiems, tik ne jiems.“
Jam antrina vienos Vilniuje įsikūrusios IT bendrovės vadovas. Vyriškis tikina, kad ji džiugina mūsų šalyje prigyjanti dviračių kultūra, tačiau piktina dviratininkų savivalė.
„Mes nesame olandai, dviračiai Lietuvoje – nauja mada. Sostinėje vairuoju tik automobilį. Dviratį minu tik užmiestyje arba tam skirtose vietose. Kodėl? Nes eismas sostinės gatvėse – chaotiškas, nenuspėjamas. Dviratininkai deklaruoja savo laisvę, tačiau pamiršta įstatymų jiems primestas pareigas. Šiandien gatvėse mačiau kokį pusšimtį dviratininkų, bet tik keli iš jų dėvėjo apsauginį šalmą. O jei dviratį per pėsčiųjų perėją vedi, tai esi nevykėlis. Juk įgudęs dviratininkas perėją tiesiog perskries.
Nekaltinu vien tik dviratininkų, tačiau būtent jie privalo būti budresni ir atidesni. Kažkada, gal po dešimties metų, kai vairuotojai pripras prie dviratininkų, šios problemos net nenagrinėsime. O kol kas drausminti reikėtų dviratininkus. Jie privalo dėvėti šalmus, minti savo transporto priemones blaivūs ir gerbti vairuotojus. Pastarieji prižiūri savo automobilius, moka privalomąjį draudimą, segasi diržus, o už neatsakingą vairavimą yra baudžiami“, - argumentus beria vyriškus.
Padės policijos kontrolė
Vardinti abiejų daromas klaidas, pasak L. Vainiaus, galima būtų ilgai, tačiau tai eismo sąlygų nepagerins.
„Deja, policija nedirba savo darbo. Vokietijoje ar Olandijoje ne pagal taisykles važiuojantis dviratininkas būtų sustabdytas ir nubaustas. Mūsų pareigūnai į tai žiūri pro pirštus. Jie tingi dirbti su mažesniais eismo dalyviais, - tikina Lietuvos dviračių bendruomenės pirmininkas. - Gaila, kad dviračių takai yra tiesiami ant žmonių kraujo, o eismo įvykiai pradedami analizuoti tik tuomet, kai kažkas juose nukenčia.“
Lrytas.lt kalbintas dviračių entuziastas neslepia, kad be policijos kontrolės konfliktai tarp dviratininkų ir vairuotojų nesibaigs. Tiesa, atidesni ir pakantesni, pasak jo, turėtų būti „geležinėje dėžėje“ sėdintys eismo dalyviai.
„Mūsų visuomenė labai agresyvi - ypač keliuose. Į geležinę dėžę įsėdę žmonės tampa nepakantūs, pikti, irzlūs. Automobilininkai turi suvokti, kad jie vairuoja saugesnę ir patogesnę transporto priemonę, todėl privalo saugoti silpnuosius. Esame labai maža tauta. Žudytis eismo įvykiuose mums yra per didelė prabanga“, - tikina L. Vainius ir priduria, kad visiems eismo dalyviams linki abipusės pagarbos.