„Jeigu Europa bus pasirengusi, žinoma, mes prisijungsime. Tai
susiję ne tik su Lietuva, tai susiję su Europa. Ar 2014 metais
Europa bus pasirengusi plėtrai, nes mes tebematome daug
neišspręstų problemų Europos pietuose, galbūt naujus rinkimus
Graikijoje“, - pareiškė Dalia Grybauskaitė interviu „Bloomberg
News“ Čikagoje.
Ji teigė, kad Lietuva yra pasiryžusi laikytis fiskalinės
drausmės ir investuoti į augimą. Tačiau prezidentė atsisakė
nurodyti konkretų visiškos Lietuvos integracijos į euro regioną
terminą.
„Tai nėra susiję su datomis. Tai susiję su filosofija, su
elgesiu, su tuo, kas naudinga Lietuvai. Lietuva tai daro dėl to, kad
tai mums naudinga. Tai nedaroma dėl to, kad mes norime pasikeisti
savo banknotus“, - teigė ji.
Lietuvos ūkio plėtra šiemet tikriausiai bus spartesnė, negu
prognozuoja Vyriausybė, sakė D. Grybauskaitė. Jos teigimu, ūkio
augimas šiemet gali siekti maždaug 3 proc. ir viršyti oficialią
2,5 proc. prognozę.
Sustiprėjus vidaus paklausai, pirmąjį ketvirtį ūkio augimas,
išankstiniais vertinimais, siekė 3,9 proc. ir viršijo prognozes.
2011 metais BVP augo 5,9 proc. ir buvo antras pagal dydį Europos
Sąjungoje (ES), nusileidęs tik Estijai.
Rytų Europos šalys, 2004 ir 2007 metais stodamos į Europos
Sąjungą (ES), pasižadėjo įsivesti eurą. Iš dešimties buvusių
komunistinių ES valstybių narių bendrą valiutą jau įsivedė
Slovėnija, Slovakija ir Estija. Rumunija eurą planuoja įsivesti
2015 metais, o Vengrija šiam žingsniui gali ryžtis 2018 metais.
Lenkija planuoja kitąmet prisijungti prie valiutos kurso
mechanizmo.
Lietuva ir Latvija, kurios abi yra susiejusios savo valiutas su
euru, prie euro zonos siekia prisijungti 2014 metais.
Stojimui į euro zoną taikomi infliacijos, biudžeto deficito,
skolos, ilgalaikių palūkanų normų ir valiutos kurso stabilumo
kriterijai. 2006 metais Lietuva tapo vienintele šalimi, kuriai nebuvo
leista nuo 2007 metų prisijungti prie euro zonos, nes infliacija
šalyje 0,1 procentinio punkto viršijo kriterijų.