- Teismo sprendimas įvykdytas, mergaitė grąžinta mamai. Jūsų darbas tuo ir baigėsi? - lrytas.lt paklausė S. Vaicekauskienės.
- Vaikas perduotas, darbas kaip ir baigtas. Dabar lieka tik visi ikiteisminiai tyrimai ir paskaičiuoti vykdymo išlaidas, kiek kainavo darbas.
- Kas mokės už jūsų darbą? L. Stankūnaitė?
- Ne, Laimutė šioje byloje yra išieškotoja, visose vykdymo bylose visos išlaidos yra išskaičiuojamos iš skolininko. Šiuo atveju skolininkas yra N. Venckienė. Kokia tai bus suma, skaičiuojame.
- Nuo to laiko, kai sutikote įvykdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartį grąžinti mergaitę mamai, jūs tapote dar vienas „violetinės“ stovyklos priešas, pasipylė grasinimai, įžeidinėjimai. Kaip į juos reagavote?
- Jei žmonės galvoja, kad tie įžeidinėjimai ar visa kita mane veikia, tai jie labai klysta. Tie įžeidinėjimai, grasinimai tikrai įtakos neturėjo. Atvirkščiai, jie netgi „užvesdavo“ dar labiau stengtis, dar geriau ir dar greičiau dirbti.
Lygiagrečiai su grasinimais sulaukdavau ir labai daug palaikymo, sveikinimų. Sveikino ir žmonės iš užsienio, net gėlių gaudavau.
Todėl labai noriu nuvilti tuos, kad be reikalo gaišo laiką grasindami ar šlykščiai komentuodami. Tiesa, dalis jų atsiprašė, kai prasidėjo ikiteisminiai tyrimai, bet tikrai nė vienu procentėliu jie manęs nei paveikė, nei išgąsdino.
- Sakote, buvo ikiteisminių tyrimų. Kiek jų buvo?
- Buvo grasinimų, bet žmonės atsiprašė ir ikiteisminius tyrimus nutraukėme. Grasino pasikarščiavę, nesugebėjo valdyti emocijų, nepykstu už tai. Bet dar ne visi tyrimai nutraukti.
- Matėte, kokia ta minia nevaldoma. Ar nebijojote dėl savo šeimos?
- Dėl šeimos visada baisu, tačiau saugojomės, saugojome vaiką.
- Jūs pati paprašėte valstybės apsaugos, ji jums buvo skirta. Gal dabar, kai mergaitė grąžinta mamai, jau esate nesaugoma?
- Apsauga vis dar yra. Nelabai galiu spręsti, kada jos nebereikės. Ne aš sprendžiu, kada viskas baigsis. O tada apsauga buvo būtina, jei būtų antstolį „nudaigoję“, kas teismo sprendimą įvykdytų?
- Tikriausiai jūsų praktikoje toks teismo sprendimo įvykdymas buvo pirmas.
- Tokia dramatiška situacija, be jokios abejonės, man buvo pirma. Jei to nebūtų, būtų eilinė vykdomoji byla, tačiau šioje situacijoje yra didelis žmonių, ypač politikų, susidomėjimas, nors politikai turėtų užsiimti įstatymų leidyba, o ne visuomenės kiršinimu.
- Teismo sprendimo vykdymo dieną jums teko išgirsti įvairiausių įžeidinėjimų iš N. Venckienės pusės, ji jus išvadino visokiais žodžiais. Gal ketinate kreiptis į teisėsaugą dėl šių įžeidimų?
- Greičiausiai taip. Aš suprantu ir jos emocinę būklę, bet tai yra žmogus su aukštuoju teisiniu išsilavinimu, apygardos teismo teismo teisėja. Ji šioje situacijoje turėjo elgtis protingai, santūriai, tikrai ne taip, kaip ji elgėsi.
- Ar važiuojant į N. Venckienės namus nebuvo kilę abejonių, kad dar kartą gali nepavykti įvykdyti teismo sprendimo?
- Ne, tikrai ne. Žinojome, kad viskas bus gerai. Pirmą kartą nepasisekė dėl tarnybų nesusikalbėjimo, tačiau šiandien nenorėčiau plačiau to komentuoti. Gal, kai ateis laikas, pasakysiu daugiau.
- Po kovo 23-iosios ir vėliau, kai visi laukė, o jūs vis nevykote į N. Venckienės namus, buvo pasigirdę gandų, kad esą antstolė nuleido rankas, teismo sprendimas liks neįvykdytas.
- Nuo kovo viskam buvo kruopščiai ruošiamasi, derinama. Gal kas ir bandė nuleisti rankas, tačiau jei jie sako, kad mes nedarysime, turi motyvuoti, kodėl nedarys, o šiaip antstolio patvarkymas yra privalomas kitoms institucijoms.
- N. Venckienės šalininkai dabar rėkia, kad teismo sprendimą įvykdė privati antstolė, o jai pakluso pareigūnai, kurie yra išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų.
- Ne visi rėkia. Protingi žmonės turėtų žinoti ir suprasti, kad mūsų šalyje valstybinių antstolių nėra, nuo 2003 metų visi antstoliai yra privatūs, kaip ir notarai, advokatai. Valstybiniai antstoliai būtų padarę tą patį, ką padarė ir privatus.
Antstolis ir teismo antstolis daro tą patį darbą. Niekuo nesiskirtų, ką aš dabar padariau ar būčiau padariusi prieš 10 metų, - veiksmas tas pats.