Į netradicinį verslą pastūmėjo sliekai

O viskas prasidėjo nuo Antano žmonos pedagogės Vilijos simpatijų žemės „kirminui“ – sliekui.

Verslo kryptį parodė žmona

Kiekvienas, gyvenantis nuosavame name, patiria, kiek daug susidaro organinių atliekų: nupjautos ir išravėtos žolės, medžių lapų, sugedusių daržovių ir vaisių, virtuvės atliekų. Jas nuolat verčiant į komposto duobę, ši greitai virsta kalnu. Tai patyrė ir Vilijos bei Antano Kiaunių šeima.

Mokytoja dirbanti Vilija pirmoji suprato, jog susidoroti su krūva organinių atliekų gali padėti tik sliekai, puikiai jas perdirbantys.

„Žmonai patiko sliekai. Ji ir pradėjo juos auginti prie namų, o aš žmonai padėjau“, - pasakoja Antanas.

Į sliekų perdirbtą žemę – biohumusą – pasodinusi turguje įsigytus nugeibusius pomidorų daigelius, Vilija netrukus džiaugėsi gražiai suvešėjusiais jų krūmeliais. Kiaunių pažįstami dalį pomidorų sėklų pasodino į pomidorams auginti skirtą durpių substratą, o kitą dalį – į biohumusą.

Pastarosios sėklos sudygo dvigubai greičiau. Biohomusu šeima atnaujino nualintą šiltnamio žemę. „Matėme akivaizdžią naudą“, - sako A. Kiaunė.

Sliekų auginimo bandymų „poligonu“ tapo užpernai įrengtas 20 kv. m plotas prie namų. Bandymams pavykus A. Kiaunė nutarė iš sliekų ir humuso daryti verslą. Pernai Perekšlių kaime jis įsigijo apleistą buvusių sovietinių kiaulidžių pastatą. Perdengė stogą, sutvarkė langus ir duris, išvertė kiaulių gardus, o vietoj jų sukalė dėžes humusui gaminti.

Dabar A. Kiaunės humuso gamybos plotas siekia apie 200 kv. metrų. Jame „triūsia“ apie 300-400 kg Kalifornijos sliekų.

Sliekų maistas – komposto substratas – ruošiamas iš 60 proc. mėšlo ir 40 proc. žolės, lapų, daržovių, miško atliekų. Kompostui tinka ūkininkų sandėliuose per žiemą užsigulėjusios ir neparduotos daržovės bei vaisiai: burokėliai, svogūnai, bulvės, kopūstai, obuoliai ir kita. Sliekams pagaminus biohumusą, jis atskiriamas nuo sliekų ir apie du mėnesius brandinamas. Po to sijojamas ir pakuojamas, tai yra ruošiamas parduoti.

Vienas sliekas per parą perdirba tiek komposto substrato, kiek pats sveria. Pernai A. Kiaunės Kalifornijos sliekai pagamino apie 50 kub. m biohumuso, perdirbdami apie 40 proc. daugiau komposto substrato.

„Ekologiškai švarus biohumusas, pagaminamas Kalifornijos sliekams perdirbant organines atliekas, yra natūrali trąša. Ji gerina dirvos struktūrą, pagyvina mikroorganizmų veiklą, didina maisto medžiagų kiekį dirvoje ir gausina derlių. Humusas – puiki priemonė atgaivinti nualintą šiltnamių, daržų, medelynų, gėlynų dirvožemį“, - tvirtina A. Kiaunė, Lietuvos sliekų augintojų asociacijos narys.

Pasak jo, norint suaktyvinti 100 kv. m (arba 1 a) dirvos gyvybingumą, reikia jos paviršiuje paskleisti 40-50 kg biohumuso. Ir patręšimo efektas bus juntamas net penkerius metus. „Tačiau Lietuvoje žmonės dar nelabai nori keisti chemines trąšas į biohumusą, mažai kas jį perka, žemos ir biohumuso kainos,“ - apgailestauja verslininkas.

Tik šiemet pradėjęs prekiauti biohumu, kol kas A. Kiaunė sulaukė tik atsitiktinių pirkėjų – vietos gyventojų. Bet, sako, ir nesistengiantis daug parduoti, pirmiausia norįs daugiau sukaupti biohumuso.

Šia natūralia trąša labiau už lietuvius domisi užsieniečiai. Tačiau jų netenkina maži kiekiai.

Vakarų Europos verslininkai pageidauja dešimčių tūkstančių kubinių metrų biohumuso per metus. Tiek pasiūlyti kol kas negali nei A. Kiaunė, nei kur kas už jį stambesni biohumuso gamintojai. Todėl, A. Kiaunės manymu, Lietuvos biohumuso gamintojams būtina kooperuotis.

Šalies žvejų parduotuvių savininkai iš humuso gamintojų pageidauja pirkti sliekų. A. Kiaunė dabar jų pasiūlyti negali.

„Man sliekų dar pačiam reikia, plečiu gamybą. Tikiuosi kada nors galėsiąs ir humusą pardavinėti, ir sliekus žvejams“, - sako A. Kiaunė. – Tačiau norint pardavinėti sliekus žvejybai reikėtų investuoti ir į logistiką – sukurti tam tikras sąlygas, kad parduoti skirti sliekai išsilaikytų“.

Žemės ūkio akademijoje mechanizacijos studijas baigęs A. Kiaunė ilgą laiką dirbo pagal specialybę. Užgriuvus sveikatos problemoms, neteko dalies darbingumo, nebe viską galėjo dirbti, tad buvo priverstas paragauti ir bedarbio duonos.

Šeimoje gimus verslo idėjai A. Kiaunė netruko ja pasinaudoti. Darbo biržos neįgaliajam suteikta 20 tūkst. Lt parama su sąlyga, kad jis bent trejus metus plėtos numatytą veiklą, A. Kiaunei pravertė įsigyjant reikalingą techniką – krautuvą ir mėšlo kratytuvą.

„Kol kas pelno neturiu, tik investuoju. Dirbu be paskolų, ramiai, nes manęs niekas nespaudžia atiduoti. Vienam plėtoti verslą labai sunku, bet ką padarai – tas tavo, su niekuo nereikia pyktis, - apie savarankiško verslo trūkumus ir privalumus pasakoja A. Kiaunė. – Kitąmet turėčiau jau sulaukti ir pelno“, – tikisi kaimo verslininkas.