Viešosios politikos ir vadybos instituto (VPVI) tyrėjų atlikto
grįžtamosios migracijos tyrimo duomenimis, 2011 metais 11 proc.
pilnamečių Lietuvos gyventojų buvo į Lietuvą gyventi grįžę
migrantai. Tai sudarė apie 280 tūkst. žmonių.
Oficialiosios statistikos duomenimis, nuo 1990 iki 2011 metų į
Lietuvą grįžo 67 tūkst. lietuvių, tačiau pastarieji skaičiai
apima tik deklaruotą grįžtamąją migraciją. 2008 ir 2011 metais
atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos parodė, kad
jų metu apie 200–300 tūkst. Lietuvoje gyvenančių žmonių
turėjo ankstesnės migracijos patirties. Didelė grįžusiųjų dalis
nebuvo deklaravę nei išvykimo, nei grįžimo.
Kaip rodo apklausos, labiausiai migrantus atgal į Lietuvą
traukia namų ir šeimos ilgesys. Maždaug pusė grįžusiųjų
pažymėjo, kad tai buvo pats svarbiausias veiksnys, o 80–85 proc.
respondentų tai buvo svarbus veiksnys kartu su kitais veiksniais.
Taip pat maždaug 20-40 proc. migrantų nurodė, kad vienas iš
svarbiausių sugrįžimo motyvų buvo pasiekti išvykimo tikslai -
pabaigtos studijos, uždirbta pakankamai pajamų. Labiausiai šį
atsakymą buvo linkę pabrėžti užsienyje studijavę asmenys, taip
pat šiek tiek dažniau jį rinkosi daugiau laiko užsienyje praleidę
asmenys.
Tyrimo autoriai taip pat pastebi, jog Lietuvos migrantams būdinga
intensyvi apykaita - išvykimas, grįžimas, pakartotinis išvykimas.
Beveik pusė apklaustų grįžusių migrantų turėjo daugkartinės
migracijos patirties: buvo išvykę ir grįžę du ar daugiau kartų.
Tyrimas rodo, jog migracijos patirtis, ypač nesena, skatina ir
vėl galvoti apie išvykimą: jos turintys yra mobilesni nei
neturintys, daugiau kartų migravę ir neseniai grįžę dažniau
pakartotinai išvyksta. Pakartotinai išvykti ketino apie pusė 2011
metais apklaustų grįžusiųjų, tiesa, tik ketvirtadalis buvo
tvirtai apsisprendę. Kiti dar nežinojo, kada išvyks, nesiima
konkrečių veiksmų išvykimui pasiruošti.
Atliktas Lietuvos gyventojų grįžtamosios migracijos tyrimas
antradienį pristatomas kartu su knyga „Užburtas ratas? Lietuvos
gyventojų grįžtamoji ir pakartotinė migracija“, kurią parengė
dr. Egidijus Barcevičius, Dovilė Žvalionytė ir kiti VPVI tyrėjai.
Jų teigimu, tai pirmasis tyrimas Lietuvoje, kuris, be bendrų
migracijos tendencijų, išsamiai nagrinėja grįžusiųjų užsienyje
įgytas žinias ir jų pritaikymą Lietuvos darbo rinkoje.
Tyrimas atskleidė, kad maždaug du trečdaliai grįžusiųjų
užsienyje dirbo savo kvalifikacijos ar išsilavinimo neatitinkančius
darbus, nenaudodami Lietuvoje įgytų žinių, gaudami santykinai
mažesnį atlyginimą. Likęs trečdalis buvo susiradę jų
kvalifikaciją atitinkančius geriau apmokamus darbus.
Nepaisant dažnai žemos kvalifikacijos darbų, absoliuti dauguma
grįžusiųjų mano, kad patobulino savo įgūdžius bei žinias
dirbdami ir gyvendami užsienyje. Net 9 iš 10 grįžusiųjų teigia,
kad vertėjo išvykti gyventi į užsienį.
Kaip pastebi viena iš tyrimo autorių Dovilė Žvalionytė,
ieškant darbo Lietuvoje migracijos patirtis retai laikoma privalumu
Lietuvos darbo rinkoje, šiek tiek dažniau tuomet, jei užsienyje
grįžusieji dirbo kvalifikaciją atitinkančius darbus.
Kita vertus, nors migracijos patirtis nevaidina reikšmingesnio
vaidmens grįžusiems ieškant darbo vietos, jos metu įgytos žinios
prisideda prie didesnio atlyginimo Lietuvoje. Jo, visų pirma, gali
tikėtis tie sugrįžusieji, kurie užsienyje ėmėsi daugiau
neformalių kvalifikacijos kėlimo būdų - lankė kursus, įgijo
naujų įgūdžių darbo vietoje ir pan., ir ypač tie, kurie
užsienyje įgijo aukštąjį išsilavinimą.
Kaip teigia kitas tyrimo autorius Egidijus Barcevičius, Lietuvoje
apie migraciją paprastai kalbama kaip apie problemą. „Tačiau į
užsienį išvykę Lietuvos gyventojai įgyja svarbių žinių ir
įgūdžių, kuriuos gali sėkmingai pritaikyti tiek sugrįžę į
Lietuvą, tiek ir būdami užsienyje, pavyzdžiui, tapdami Lietuvos
verslo tinklo dalimi. Todėl Lietuvai reikia ne izoliuotos migracijos
politikos, bet valstybės žmogiškųjų išteklių politikos, kuri
vertintų gyventojų mobilumą kaip galimybę gerinti situaciją
Lietuvos darbo rinkoje ir kurti valstybės konkurencinį pranašumą“,
- BNS komentuodamas tyrimą sakė E.Barcevičius.
Atliktas grįžtamosios migracijos tyrimas remiasi
reprezentatyviomis Lietuvos gyventojų ir į Lietuvą gyventi
grįžusių asmenų apklausomis. Dvi į Lietuvą gyventi grįžusių
migrantų apklausas VPVI užsakymu 2008 ir 2011 metais atliko tyrimų
bendrovė „Baltijos tyrimai“.