Tačiau tokiam siūlymui nepritarė Bažnyčios atstovai, ir
Kultūros paveldos departamento (KPD) Vertinimo taryba nutarė
komplekso nekurti, pranešė KPD.
Nutarta parengti apskaitos dokumentaciją esamiems pavieniams
Kryžių kalno objektams neformuojant komplekso.
Pasak Šiaulių vyskupijos kurijos kanclerio Pauliaus Subačiaus,
toks kompleksas būtų klaida, nes ši vieta visada buvo gyva ir
nuolat besikeičianti. Itin griežti apsaugos reikalavimai, anot jo,
sugriautų Kryžių kalno sakralinį unikalumą: neleidžiant kabinti
rožinių, kalti mažų kryželių, būtų pažeista natūrali jo
raida.
Kitam siūlymui buvo pritarta - Vertinimo taryba nusprendė
didinti kultūros paminklo Kryžių kalno teritorijos ribas nuo 4,5
iki 5,3 hektaro.
Anot KPD, ribos didinamos dėl to, kad derinamos su Registro –
kadastro sklypų ribomis.
Taip pat nuspręsta patikslinti kultūros paminklo Kryžių kalno
pavadinimą.
Oficialiai jis vadinamas Jurgaičių, Domantų piliakalniu su
gyvenviete.
Posėdžio metu kilo diskusija, ar pavadinimas ir toliau turėtų
likti akcentuojantis piliakalnį, ar plačiajai visuomenei geriau
žinomą Kryžių kalną.
Išklausiusi ekspertų ir posėdžio dalyvių nuomonių, Vertinimo
taryba nutarė pavadinimą pakeisti į „Kryžių kalnas –
Jurgaičių, Domantų piliakalnis su gyvenviete“.