Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos visuomenės vaizduotė niekada nebuvo taip įaudrinta, kaip pastaruoju metu.
Ekonominis sunkmetis, beprotiški kainų šuoliai, nuo tautos vis labiau atitrūkstanti valdžia, uždara „elitinė“ politika tapo nebesuprantama didžiajai visuomenės daliai, todėl ji ėmė kurti savas, dėl įdomumo pagražintas (tiksliau, pabaisintas) įvykių versijas.
Primityvūs, iš liaudies sąmonės gelmių kylantys sudėtingesnių, sunkiai suvokiamų reiškinių aiškinimai, kuriuose susipina gilios įžvalgos su liguistais paistalais, ir yra sąmokslo teorijos.
Portalas lrytas.lt apie sąmokslo teorijų kilmę, prasmę ir pragaištingas pasekmes kalbėjosi su žinomu filosofu, europarlamentaru Leonidu Donskiu.
Profesorius perspėjo, kad iš pažiūros naivios pasakos suaugusiems nėra toks jau nekaltas dalykas. Sąmokslo teorijas savanaudiškiems tikslams panaudoja populistiniai politikai. Pagaliau, sąmokslo teorijos paskleidžiamos ir specialiai, norint nukreipti dėmesį nuo nešvarių valdžios darbų arba naudojamos kaip masių valdymo įrankis.
– Kas atsitinka protingajam žmogui, kad jis taip lengvai patiki žydų ir masonų kėslais padidinti vandens kainas, marsiečių įdiegtais implantais teisėjų galvose, paskatinančiais juos priimti neteisingus nuosprendžius, į „kitą realybę“ perkeliamais laivais ir kitais fantastikos siužetais?
– Žmogaus protui būdinga planuoti, tikrovę suvokti kaip tikslingų priežastinių ryšių visumą. Sąmonei sunku susitaikyti su tuo, kad egzistuoja atsitiktinumai, iš pirmo žvilgsnio neįtikėtini sutapimai. Protas nenori pripažinti, kad pasaulyje egzistuoja racionaliai nepaaiškinami, bent jau gretuoju būdu, dalykai.
Trikdo ir iš principo pažinūs, bet sudėtingi, didelės mąstymo įtampos jiems suvokti reikalaujantys reiškiniai.
Atsitiktinumo baimės paskatinta sąmonė sukuria jai priimtiną supaprastintą, greitam vartojimui skirtą įvykių versiją.
– Ar sąmokslo teorijas pagimdo tik naivios sąmonės įsčios, ar jas sukuria ir profesionalūs makaronų kabintojai?
– Iš tiesų, sąmokslo teorijas gali sukurti ir politinės grupuotės, karinės industrijos struktūros, kurios planavo kažkokius veiksmus, bet planas nepavyko, įvykiai pakrypo nepageidaujama linkme. Tada viešajai nuomonei pamėtėjama intriguojanti, fantastikos blizgalais papuošta versija.
Šiaip sąmokslo teorijos veikimo laukas labai platus: tai ir literatūra, ir verslas, ir politinių, ideologinių manipuliacijų sritis. Sąmokslo teorijos pritaikomos rinkodaroje, norint parduoti kokį nors produktą, konkurencinėje kovoje dėl rinkų.
– Vadinasi, bauginimo kampanijos apie paukščių gripą, kiaulių marą, varlių slogą, kanalizacijos vamzdžiuose veisiamas žuvis ir iš žmogaus ląstelių išaugintas genetiškai modifikuotas morkas tėra sąmokslo teorijomis pagrįsti rinkodaros triukai?
– Negaliu tvirtinti, kad neegzistuoja žmogui pavojingos gyvulių infekcijos, kad genetiškai modifiktuotų produktų gamyba nesusijusi su rizika sveikatai.
Tačiau konkurencinėje kovoje, sentimentų nepripažįstančiame mūšyje dėl vartotojo sąmokslo teorijos iš tiesų naudojamos kaip juodosios rinkodaros technologijos.
– Taigi, sąmokslo teorijos nėra tik nekaltas vaizduotės žaidimas, žaliava siaubo ir fantastikos filmams?
– Būtent. Sąmokslo teorijos tampa net masinių žudynių ideologija. Mitas apie žydų siekį užvaldyti pasaulį baigėsi Holokausto tragedija. Antisemitinė mitologija apie pasaulinį žydų viešpatavimą atsirado juokingai paprastai.
Iš XIX a. prancūzų ir vokiečių politinių pamfletų, kurie net ne visi buvo antisemitiniai, carinės Rusijos saugumo tarnybos, Ochrankos agentas Piotras Račkovskis sukūrė šiurkščią klastotę, „Siono išminčių protokolus“. Jie buvo pakišti išprotėjusiam stačiatikių vienuoliui, antisemitui Sergejui Nilusui. Jis išspausdino protokolus XX a. pradžioje.
Panašiu laiku buvo išplatinta dar viena klastotė, „Didžiojo Rabino kalba“. Klastotėse buvo kalbama apie neva žydų parengtą pasaulio krizės, pasaulinės vyriausybės ir žydų viešpatavimo projektą.
Po šių pamfletų išplitimo Europoje pakilo antisemitizmo banga, Rusijoje kilo pogromai prieš žydus. Bet tai dar buvo žiedeliai. „Protokolai“ pateko ir į Adolfo Hitlerio rankas. Masinį žydų naikinimą naciai grindė ir sąmokslo teorija apie pasaulinę žydų valdžią. Neva žydai ne tik yra „Untermensch“ (nežmogaus) rasė, bet ir parazitai, klastingai užvaldantys Žemę.
– Ar neapykanta žydams grįstos sąmokslo teorijos dar gajos šiais laikais?
– Deja, taip. Tik formos keičiasi. Šiais laikais naujoji rasistų karta jau nebepasakoja siaubo pasakų apie žydus, lašinančius krikščionių kūdikių kraują ant macų. Atrodytų pernelyg kvailai.
Šiuolaikinio antisemito diskursas – tariamos George'o Soroso fondo klastos, JAV ekonominė plėtra, Europos Sąjunga.
Populiariausias antisemitinis teiginys: žydų valdomas kapitalas siekia monopolizuoti pasaulio finansus ir ekonomiką, taip pat panaikinti tautų kultūrinę tapatybę, sulydyti visas tautas į vieną supernaciją.
– Kodėl pastaruoju metu Lietuvoje ir apskritai civilizuotame, išsilavinusiame pasaulyje į viršų šoktelėjo sąmokslo teorijų reitingai?
– Tokios teorijos dažniausiai gimsta istorinių lūžių sukrėtimų laikais. Ekonominė krizė, gerbūvio smukimas, kainų šuoliai stichiškai gimdo nepasitenkinimą tradiciniu pasaulio aiškinimu. Nepasitikėjimą oficialia informacija skatina ir politinio elito atitrūkimas nuo tautos lūkesčių, ekspertinė politika, tampanti uždaros profesionalų kastos veikimu.
Neatmeskime fakto, kad politinės grupuotės, ypač populistai, plačiai naudoja sąmokslo teorijas – ir kaip priešrinkimines akcijas, ir kaip priedangą savo tikriems tikslams paslėpti.
– Krikščioniškos pakraipos intelektualai tvirtina, kad tikėjimas horoskopais, pasaulio pabaiga ir sąmokslo teorijomis yra pasaulietinės kultūros įsigalėjimo pasekmė. Atseit, žmogus išgujo Vienintelį Viešpatį, Absoliutą, todėl jo vietą užėmė kaukai, raganos ir marsiečiai. Ką jūs apie tai manote?
– Tiesos yra. Modernybei atmetus religinės pasaulėžiūros pagrindus, atsiradusią dvasinę tuštumą užpildė nekokybiški pakaitalai. Bet toks paaiškinimas būtų pernelyg siauras ir tiesmukas.
– Ar visada įmanoma atskirti, kur tiesa, o kur sąmokslo teorija? Pavyzdžiui, po Nepriklausomybės atkūrimo ir net dabar Lietuvoje gajus sovietų slaptosios tarnybos, KGB visagalybės mitas?
– Sąmokslo teorijos branduolys gali būti realūs dalykai, tik plėtojantis jie iškraipomi, sutirštinami tam tikri aspektai. Negalima neigti, kad KGB nedarė įtakos atkurtos nepriklausomos Lietuvos pirmųjų žingsnių laikais, kad nieko nereiškia dabartinių Rusijos specialiųjų tarnybų veikla.
Tačiau specialiosios tarnybos mikliai naudojasi išgąsdinta, įaudrinta sąmone, baimę prieš jas nukreipdama sau naudinga linkme, paslėpdamos savo tikrąją veiklą. Mitas apie visagalybę joms naudingas: viena vertus, kiršina mūsų visuomenę, antra – įkalama į galvas, kad nuo supergalingos jėgos niekur nepabėgsi, teks jai nusileisti.
O faktai liudija, kad KGB iš tiesų nebuvo tokia stipri, kaip pati save vaizdavo: nepaisant slaptojo ir atviro prievartos aparato, protų plovimo, pralieto kraujo, SSRS išsaugoti nepavyko. KGB degradavo, nemaža jos dalis įsiliejo į kriminalines struktūras.
– Ar yra priešnuodžių prieš sąmokslo teorijas? Juk švietimo lygis kyla, visatoje burzgia kosminiai laivai, bet nemažai XXI amžiaus žmonių tiki, kad Jėzus Kristus buvo ateivis, o finansų krizę sukėlė įslaptintas tamplierių ordinas?
– Greitų vaistų tikrai nėra. Prisirišimą prie sąmokslo teorijų skatina žmogaus psichologinė prigimtis, socialinė, kultūrinė ir istorinė patirtis. Priešnuodis būtų švietimo sistema, lavinanti atvirą ir kritišką protą, rimti akademiniai tyrinėjimai.
Bet veiksmingiausiai sąmokslo teorijas nukenksmina sveika socialinė aplinka, tautą vienijantys tikslai. Pavyzdžiui, sąmokslo teorijos buvo visiškai neveiksmingos Sąjūdžio laikais. Nes moderniojoje Lietuvos istorijoje nebuvo tokios įvairių visuomenės sluoksnių santarvės, kaip Atgimimo metais. Tiesa, bandyta įpiršti nuomonę, kad Sąjūdį įkūrė KGB, bet ši teorija didelio dėmesio nesulaukė.
Įvairius socialinių sluoksnių žmones vienijo aiškus tikslas: iškovoti nepriklausomybę, sukurti demokratinę visuomenę. Jeigu šiais laikais pavyktų pasiekti nors truputį panašų solidarumo būvį, kaip 1988–1990 metais, tarptautinio masonų sąmokslo bijoti nebereikėtų.