„Atlikus veiklos vertinimą, išankstinio tyrimo prielaidos
pasitvirtino. Nustatėme, kad nepakankama kultūros srities
institucijų veiklos kontrolė, skirtinga vadovų skyrimo tvarka,
nevienodas šių institucijų statusas, skiriasi institucijų
atskaitomybė“, - apibendrindama audito rezultatus sakė valstybės
kontrolierė Giedrė Švedienė.
Auditoriai nustatė, kad nėra numatyti Seimui atskaitingų institucijų steigimo kriterijai, o jų atskaitomybė Seimui ir veiklos kontrolė nepakankamai sureguliuota.
„Seimas turėtų steigti Seimo funkcijas įgyvendinti padedančias
institucijas, tačiau kai kurių audituotų subjektų steigimo teisės
aktuose nenurodomas jų ryšys su Seimu, išskyrus prievolę teikti
metinę ataskaitą. Nesant Seimui atskaitingų institucijų steigimo
kriterijų, šios institucijos buvo steigiamos nepakankamai įvertinus
naujos institucijos reikalingumą ir tikslingumą steigti laikinąją
ar nuolatinę instituciją“, - teigiama Valstybės kontrolės
išvadose.
Anot jų, dėl nepakankamai sureguliuoto atskaitingumo ne visada
užtikrinama ir reikiama veiklos kontrolė.
Auditoriai taip pat nustatė, kad dalis Seimui atskaitingų
kultūros srities institucijų vykdomų funkcijų persidengia su
kitomis kultūros srities viešojo administravimo institucijų
funkcijomis, dalis jų būdingesnės vykdomosios valdžios
institucijų vykdomoms funkcijoms ir nesietinos su Konstitucijos
Seimui nustatytais įgaliojimais. Dėl to gali būti nepakankamai
racionaliai naudojami valstybės ištekliai. Neefektyvus lėšų
panaudojimas galimas ir dėl mažėjančių šių institucijų
vykdomų funkcijų apimčių.
Skiriasi ir audituotų institucijų teisinis statusas. Penkios
įstaigos yra biudžetinės, viena - Spaudos, radijo ir televizijos
rėmimo fondas - veikia pagal Viešųjų įstaigų įstatymą, dar
viena - Lietuvos radijo ir televizijos komisija - šiuo metu neturi
jokio teisinio statuso.
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininką balsų
dauguma renka komisijos nariai, o Spaudos, radijo ir televizijos
rėmimo fondo vadovą renka visuotinis dalininkų susirinkimas.
Valstybės kontrolės teigimu, tai pažeidžia konstitucinę
nuostatą, nurodančią, kad parlamento įsteigtų valstybės
institucijų vadovus skiria ir atleidžia Seimas.
Šiuo metu Seimui atskaitingos 24 institucijos. Septynių iš jų
- Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro,
Lietuvos radijo ir televizijos komisijos, Spaudos, radijo ir
televizijos rėmimo fondo, Valstybinės kultūros paveldo komisijos,
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, Etninės kultūros globos
tarybos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos - veikla
susijusi su kultūros ministrui pavestomis valdymo sritimis.
Seimui atskaitingoms septynioms kultūros srities institucijoms
išlaikyti 2009-2011 metais skirta 69 mln. litų.