Siūlymams įvesti euroobligacijas priešinasi Berlynas, tačiau
palaiko Prancūzija. Anot naujojo Prancūzijos prezidento Francois Hollande'o, euroobligacijos galėtų būti naudojamos finansuoti ekonominį augimą.
„Nebus diskusijų, nes nežinia, ką turime galvoje, nes po šiuo
pavadinimu yra labai daug įvairių turinio skirtumų. Iš tiesų, jeigu
kalbėsime apie tai, kad turi kažkas išleisti kažkokius popierius,
už tai garantuoti, tai yra, kad Vokietija apmokėtų visos euro zonos
ir kai kurių šalių neatsakingą elgseną - tai to niekada nebus“, -
trečiadienį Briuselyje, kur dalyvauja neformaliame Europos Vadovų
Tarybos susitikime, klausiama kokios laikosi pozicijos
euroobligacijų klausimu, sakė prezidentė.
Kita vertus, D. Grybauskaitė teigė palaikanti Europos
investicijų banko išleidžiamus garantinius popierius.
„Na, o jei kalbame apie įvairias kitas (formas - ELTA),
pavyzdžiui, Europos investicijų banko garantinius popierius, tai
tada visai kitas reikalas - tai investicinio banko ir valstybių
narių indėlių pagrindu ir privataus kapitalo pagrindu. Reikia labai
aiškiai atskirti, kada naudojama ta kategorija ir koks yra
turinys“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Daugelis ekspertų anksčiau ragino Europą išleisti bendrų euro
zonos obligacijų, kurios padėtų šalims, nukentėjusioms nuo skolų
krizės, gauti lėšų su mažesnėmis palūkanomis. Prieš tokį siūlymą
pasisakė Vokietija, juk jai tokiu atveju tektų garantuoti
investuotojams dėl kitų šalių įsipareigojimų įvykdymo.
Gegužės 22 d. paaiškėjo, kad Vokietija nepakeitė savo nuomonės
ir per birželį vyksiantį ES valstybių viršūnių susitikimą
reikalaus, kad tokios obligacijos nebūtų išleistos.
Euro zonai susiduriant su vis
didesnėmis problemomis, D. Grybauskaitė siūlo
nespekuliuoti datomis, kada Lietuva galėtų įsivesti bendrąją
Europos valiutą eurą, ir pabrėžia, kad negalima supriešinti taupymo
ir ekonomikos skatinimo politikos.
Tokią poziciją Lietuvos vadovė išsakė Briuselyje prieš
prasidedant neformaliam Europos Vadovų Tarybos susitikimui.
„Aš manyčiau, kad vėl spekuliuoti dėl datų nereikėtų. Turime
išties labai rimtai suprasti, kad atsipalaiduoti dar per anksti,
kad supriešinti taupymo ir skatinimo politikų negalima, jos turi
eiti paraleliai ir kartu. Todėl, kaip mėginama sakyti, „kad dabar
yra ideologinė kova tarp to ir to“, išties taip neturėtų būti.
Būtina skatinti ekonomiką, bet reikia turėti iš ko.
Negalima
spausdinti tuščių pinigų ir taip toliau, įvarinėti visą pasaulį
globaliai ir į skolų krizę, ir į finansinės sistemos nuvertinimą“,
- klausiama, ar situacija euro zonoje, o ypač Graikijoje, neatšaldo
Lietuvos noro kuo greičiau įsivesti eurą, Lietuvos žurnalistams
sakė D. Grybauskaitė.
Šią savaitę viešėdama Čikagoje D. Grybauskaitė interviu
„Bloomberg News“ pareiškė, kad Lietuva bus pasiruošusi pereiti prie
euro 2014 metais, jei euro regiono plėtros nesustabdys Europos
skolų krizė.
Šalies vadovė paragino ieškoti būdų, kaip sudėtingoje
ekonominėje situacijoje rasti tas priemones, kurios galbūt
finansiškai yra ne tokios brangios, o efektyvios.
„Kaip tik apie tai kalbėsime šiandien. Šiandienos susitikimas
bus orientuotas į pasiruošimą jau priimti galutinius sprendimus
birželį jau oficialioje taryboje“,- trečiadienį sakė D.
Grybauskaitė.
Pasiteiravus, ar „galutiniai sprendimai“ gali būti pataisyta ES
fiskalinės drausmės sutartis, D. Grybauskaitė kategoriškai tai
atmetė, nes sutartis negali būti taisoma.
„Ją pasirašė 25 valstybės. Ir tai nėra žaisliukas, kuri galima
kaitalioti kažkam užsimanius. Bet, be jokios abejonės, atskira
programa ar priemonių kompleksas, kaip skatinti ekonomiką, bus
priimtas“, - prognozavo prezidentė.
Trečiadienį Briuselyje vykstančiame neformaliame Europos Vadovų
Tarybos (EVT) susitikime, kuriame dalyvauja ir Prezidentė Dalia
Grybauskaitė, aptariamos ekonomikos augimo bei užimtumo skatinimo
priemonės.
EVT neformaliame susitikime ruošiamasi birželį įvyksiančiam EVT
susitikimui, kurio metu jau planuojama priimti ir norminius
sprendimus minėtaisiais klausimais.