Tranšėjoje - šiukšlynas
Ūkininkas Edmundas Petrošius 500 ha savo dirbamų žemių ėmėsi tręšti iš Nidos miesto valymo įrengimų atsivežtu dumblu. Pats ūkininkas tvirtina, kad visus leidimus tam reikalui yra gavęs.
„Atlikti visi tyrimai ir nustatyta, ar dirvožemiui tai nepakenks ir kokios naudos duos. Atsižvelgta į visus ribojimus ir apsaugos zonas – yra storiausia dokumentų byla, – pasakojo E. Petrošius. – O tą dieną, kai į Lazdininkų laukus buvau numatęs atvežti keturias priekabas dumblo iš Nidos, pradėjo stipriai lyti. Esu ūkininkas, dažnai tenka važinėti laukų keliais ir puikiai supratau, kad dumblą vežančios sunkiasvorės mašinos tokiu oru tik gadintų kelią. Nusprendžiau dumblą laikinai išpilti kitoje vietoje, nevažiuojant į laukus. Netoli tręšiamų laukų yra nenaudojamos fermos, mano draugui tos fermos ir priklauso. Su juo suderinau, kad galėsiu laikinai dumblą supilti į seną siloso tranšėją.“
Tačiau vaizdas, kurį jis pamatė fermų teritorijoje, privertė nustebti: siloso tranšėjoje buvo suverstos Lazdininkų gyventojų šiukšlės!
Dumblas užterš... šiukšles?!
„Ten, matyt, viso kaimo šiukšlės verčiamos – tonos asbestinio šiferio, automobilių padangos, stiklai ir kitas šlamštas. Jeigu ten užklystų vaikai, iki nelaimės – vienas žingsnis. Tačiau niekas to nemato. O kad aš, susitaręs su tranšėjos savininku, išverčiau laukams tręšti skirtą dumblą – pamatė“, – stebėjosi ūkininkas.
Žinia, kad E. Petrošius verčia į tranšėją dumblą, netruko pasiekti Kretingos rajono aplinkos apsaugos agentūrą, pareigūnai atvyko į vietą. „Ūkininko patarėjo“ paklaustas, kokius pažeidimus padarė ūkininkas, agentūros viršininkas Ričardas Kašėta sakė, kad kol kas jiems neaiškumų kyla tik dėl dumblo išpylimo vietos, o dėl numatomo laukų tręšimo dumblu – ne.
„Visus dokumentus, leidžiančius šį dumblą naudoti laukams tręšti, ūkininkas turi, yra savivaldybės ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento patvirtintas tręšimo planas, atlikti visi reikalingi tyrimai. Mums neaišku tik viena – kokios priežastys privertė tą dumblą išpilti buvusioje siloso duobėje. Pats ūkininkas atvyks į mūsų agentūrą ir paaiškins“, – sakė R. Kašėta.
„Ūkininko patarėjas“ šį paaiškinimą jau išgirdo ir jis atrodo argumentuotas.
O štai Darbėnų seniūnijos, kurioje ir yra fermos griuvėsiai, seniūnas Edvardas Stalmokas mano, kad ūkininkas toje vietoje pilti dumblo negalėjo jau vien todėl, kad vietos gyventojai čia verčia šiukšles!
Na, tokius seniūno žodžius galima būtų pateisinti, jeigu jis turėtų galvoje, jog asbestas ir kitos atliekos gali užteršti ūkininko atsigabentą dumblą!
Kas labiau kenksmingas?
Vertėtų išsiaiškinti, kas labiau kenkia aplinkai – laukams tręšti tinkamas dumblas ar asbestinis šiferis ir kitos atliekos, kurių vieta pagal dabartinius reikalavimus turėtų būti sertifikuotuose sąvartynuose.
„Latviai tokį dumblą perka, kompostuoja ir parduoda užsieniečiams braškėms auginti. Vadinasi, jis niekam nekenkia, o apie asbesto neigiamą poveikį žino ir mažas vaikas. Galų gale tręšti tokiu dumblu – ekonomiška, nes tai daug pigiau už azoto trąšas“, – sakė ūkininkas E. Petrošius.
Vandentiekio ir kanalizacijos įmonės suinteresuotos dumblu atsikratyti, kai kada atiduoda jį ir veltui, būna, kad net nuveža ūkininkams be papildomo mokesčio. Pavyzdžiui, „Kretingos vandenyse“ per metus tokio dumblo susikaupia tūkstantis tonų, taigi reikia galvoti, kur jį dėti. Laukams tręšti valymo įrengimų dumblu nustatytos griežtos sąlygos ir šiaip sau panorėjęs leidimo negausi. Tiriant žiūrima, ar tokiame dumble nėra sunkiųjų metalų. E. Petrošius visus tyrimus atliko.
Sunku pasakyti, kuo Lazdininkų gyventojams nepatiko ūkininko sumanymas, juk artimiausios sodybos – už kilometro nuo fermos liekanų. Abejotina, kad nepatenkintiesiems rūpėjo aplinkosaugos reikalai. Tačiau istorija vis dėlto pasitarnavo naudingai. Šiandien aplinkosaugos pareigūnai jau ieško statinių liekanų savininkų, tikėtina, kad jie bus įpareigoti atliekas iš teritorijos pašalinti, galbūt net teks tą vietą aptverti, kad šiukšlių čia niekas nevežtų.