Premjeras Andrius Kubilius pabrėžia, jog Vyriausybė šiam siūlymui pritarė vienbalsiai.
"Pritarėme be didelių diskusijų, kadangi mūsų bendra politinė nuostata yra labai aiški, ir tai yra Lietuvos atsakas į Europoje vykstančią diskusiją, kas yra svarbiau - ar fiskalinė drausmė, ar europiniai susitarimai dėl ekonomikos augimo. Mes manome, kad tai yra neatsiejami dalykai - be fiskalinės drausmės nebus ir augimo. Todėl Vyriausybė vienbalsiai pritarė tam, kad būtų pradėta ratifikavimo procedūra", - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė jis.
Sutartį dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje visos Europos Sąjungos valstybės, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Čekiją, pasirašė 2012 m. kovo 2 d. Lietuvos vardu ją pasirašė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Sutartimi siekiama, kad ES narės į savo nacionalinės teisės sistemas perkeltų viešųjų finansų tvarkymo taisykles ir šių taisyklių laikytųsi sudarydamos nacionalinį biudžetą. Tai padėtų išlaikyti patikimus bei tvarius viešuosius finansus ir įtvirtintų subalansuoto biudžeto taisyklę. Sutartyje numatyta, kad šalių bendrojo valdžios sektoriaus deficitas negali viršyti 3 proc. bendrojo vidaus produkto, o bendrojo valdžios sektoriaus skola - 60 proc. bendrojo vidaus produkto arba pakankamai mažėtų artėdama prie šios ribos.
Pasirašydama sutartį Lietuva laikėsi požiūrio, kad norint veiksmingai spręsti finansų krizės problemas reikia stengtis išlaikyti ES kaip ekonominės sąjungos vientisumą, nedalijant jos į euro zoną ir likusias dalis. Sutarties nuostatų laikymasis turėtų sukurti stabilią ES vidaus rinkos ir finansų aplinką, svarbią Lietuvos ūkio plėtrai.
Subalansuoto biudžeto taisyklė būtų palanki Lietuvai ir padidintų finansinę drausmę. Šiuo metu Lietuvos valdžios sektoriaus finansai tvarkomi vadovaujantis Fiskalinės drausmės įstatyme nustatytomis taisyklėmis.
Sutartis, kurią sudarydamos šalys dalyvės įsipareigojo griežtai laikytis finansinio ir ekonominio koordinavimo taisyklių, ypač reikalavimų dėl biudžeto subalansavimo ir skolos mažinimo, padės ateityje išvengti finansinių sukrėtimų arba pasitikti juos tinkamai pasirengus. Veiksmingai įgyvendinant sutartį, pagerės euro zonos ir kitų ES valstybių narių viešųjų finansų tvarumo rizikos vertinimas, sumažės vyriausybių skolinimosi sąnaudos.