Vienintelė naujovė pagrindiniu paskirto komiteto apsvarstytame
projekte - įrašyta nuostata, kad Seimo narys gali turėti du biurus,
kai jo apygarda yra dviejų savivaldybių teritorijoje.
Tuo tarpu Seimo narių registruotiems pasiūlymams, kurie būtų
įtvirtinę fiksuotas parlamentarų atostogas, vietoje piniginių
kompensacijų už automobilių nuomą numatę Seimo kanceliarijos
skirtą transportą, anksčiau komitete nepritarta.
Šiuo metu Seime svarstomas projektas - jau antrasis įstatymo variantas, nes anksčiau rudens sesijoje teisininkų grupės parengtą projektą, gana griežtai nustatantį Seimo narių veiklos sąlygas,
parlamentas atmetė.
Naujasis jau Seime darbo grupės parengtas projektas - kur kas
palankesnis parlamentarams. Jame, palyginti su ankstesniu, nelieka
fiksuotų atostogų, nėra taip griežtai kontroliuojamas posėdžių
lankymas.
Nors Konstitucinis Teismas 2004 metų liepą paskelbė nutarimą,
kuriuo konstatavo, jog „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu
nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“, o
įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp
sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas, fiksuotų atostogų
nuspręsta atsisakyti, nes esą toks teisinis reguliavimas būdingas
postsovietinėms, o ne Vakarų demokratinėms valstybėms.
Patiekiant projektą buvo remiamasi Seimo Parlamentinių tyrimo
departamento parengta medžiaga, jog Europoje kasmetinės atostogos
įteisintos tik buvusios Sovietų sąjungos - Rusijoje, Ukrainoje,
Baltarusijoje, Moldovoje, Gruzijoje, Armėnijoje - bei buvusios
Jugoslavijos respublikose.
Naujajame projekte lieka ir galimybė parlamentarams patiems
nuomotis automobilius valstybės lėšomis, pirminiame teisininkų
variante siūlyta to atsisakyti. Be to, už automobilių nuomą
kompensuotų kanceliarija, o ne mokėtų Seimo narys iš parlamentinei
veiklai skiriamų lėšų - tam dabar nukeliauja skiriamų lėšų
didžioji dalis.
Taip pat kanceliarija mokėtų už Seimo narių biurų nuomą, o
ne, kaip šiuo metu, pats Seimo narys iš parlamentinei veiklai
skiriamų lėšų.
Parlamentui ketvirtadienį pateiktas projektas sankcijas už
praleistus Seimo plenarinius posėdžius siūlo tik tuo atveju, jei
parlamentaras be pateisinamos priežasties praleistų daugiau kaip
pusę visų numatytų balsavimų dėl teisės aktų priėmimo, arba
daugiau kaip pusę numatytų balsavimų komitetų ar komisijų
posėdžiuose. Atlyginimas būtų mažinamas 5 proc. už kiekvieną
praleistą posėdį.
Projektu konstatuojama, kad dalyvavimas posėdžiuose - Seimo
nario konstitucinė pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas
be pateisinamos priežasties yra pagrindas inicijuoti apkaltą tam
Seimo nariui.
Projektas griežčiau nei šiuo metu nustato parlamentinei veiklai
skiriamų lėšų naudojimą, t.y. detaliau reglamentuojama, kokioms
reikmėms ir kurią dalį lėšų galima išleisti, tačiau pinigų
iš viso būtų skiriama daugiau.
Šiuo metu parlamentaras iš viso su parlamentine veikla
susijusioms išlaidoms gauna 1 vidutinio mėnesinio darbo
užmokesčio (VMDU) dydžio sumą (2175 litų) , kuria dengiamos ir
automobilio nuomos išlaidos. Naujoji redakcija parlamentinei veiklai
skirtoms išlaidoms numato 1,3 VMDU dydžio sumą per mėnesį,
tačiau ir automobilio, ir biuro nuoma būtų kompensuojama atskirai.
Seimo narys, išskyrus tarnybinį transportą pagal pareigas
gaunančius Seimo pirmininką ir premjerą, turėtų teisę gauti
kompensaciją už automobilio nuomą. Šios kompensacijos maksimalų
dydį kiekvienų metų sausio mėnesį nustatytų Seimo kanceliarija,
apklausus ne mažiau kaip penkias automobilių verslo nuomos įmones
ir paskaičiavus vidutinio automobilio, kuris ne brangesnis nei 40
VMDU be pridėtinės vertės mokesčio, verslo nuomos kainos vidurkį,
įskaitant pilną automobilio techninę priežiūrą bei jo parengimą
žiemos-vasaros sezonams.
Taip pat Seimo nariui, gyvenančiam 50 kilometrų nuo Vilniaus
miesto centro, jo įgaliojimų laikotarpiui Seimo kanceliarija jo
prašymu nuomotų būstą Vilniaus mieste.
Teikiamu projektu taip pat numatyta riboti Seimo narių
dalyvavimą komerciniuose pramoginiuose renginiuose, įskaitant jų
kūrimą, režisavimą, prodiusavimą, vedimą ir kitokį dalyvavimą,
tačiau pabrėžiama, jog tai nereiškia, kad parlamentarai iš viso
negali dalyvauti nepramoginio pobūdžio renginiuose ar
audiovizualinės žiniasklaidos laidose, jeigu tai nesukuria Seimo
nariui jokių įsipareigojimų to renginio ar laidos rengėjams ar
kitiems asmenims.
Darbo grupė parengti Seimo narių veiklos garantijų projektui
sudaryta po to, kai Seimas grąžino tobulinti grupės žinomų
teisininkų parengtą projektą, kuriuo siūlyta kur kas griežčiau
tvarkyti parlamentarų veiklą bei finansinius reikalus.
Projektu siūlyta įtvirtinti fiksuotas Seimo narių atostogas,
neleisti Seimo nariams patiems nuomotis automobilių, įrašyta
nuostata, kad dalyvavimas posėdžiuose yra Seimo nario konstitucinė
pareiga, o sistemingas šios pareigos nevykdymas be pateisinamos
priežasties yra pagrindas pradėti apkaltą. Darbo grupė tai pat
siūlė už praleistus parlamento, komitetų ir kitus posėdžius
nemokėti algos.
Projekte, be kita ko, buvo numatyta, kad Seimo nariai gali
atostogauti ne daugiau kaip 45 kalendorines dienas per metus.
Be to, projektu siūlyta mažinti Seimo narių padėjėjų
skaičių nuo trijų iki dviejų, darbo grupės parengtas projektas
jų palieka tris.