Vis dėlto komisijos vadovas Valentinas Mazuronis trečiadienį
pareiškė, kad jos veikla ir išvados nepasitarnaus buvusių
pagrindinių „Snoro“ akcininkų gynybos pozicijai.
V. Mazuronis sako, kad komisija negavo ir neturi dokumentų,
patvirtinančių galimą “Snoro” turto sumažėjimą maždaug 4
mlrd. litų, kaip nurodyta buvusio laikinojo „Snoro“
administratoriaus Simono Freakley'io ir dabartinio
jo bankroto administratoriaus Neilo Cooperio ataskaitose.
Pasak V.Mazuronio, komisijos turimi skaičiai šiek tiek skiriasi,
bet komisija negavo jokių juos įrodančių dokumentų.
“Mūsų žiniomis, sprendimai tiek LB, tiek Vyriausybėje buvo
priiminėjami neturint tų duomenų. Iš to ir mūsų išvados, kad LB
veiksmai, ypatingai perimant akcijas visuomenės interesams ir
skelbiant bankrotą, buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti dėl
būtent tų priežasčių, apie kurias kalbu. Žmonės, kurie
priiminėjo sprendimus, vadovavosi medžiaga ar informacija, kuri,
mūsų nuomone, nebuvo pakankama, arba bent jau ji komisijai nebuvo
pateikta. Priimdamas sprendimus, LB neišnagrinėjo visų galimų
variantų ir neturėjo informacijos, pakankamai įrodančios vienus ar
kitus veiksmus, todėl šie veiksmai šiandien galėtų būti vadinami
skubotais ir nepakankamai motyvuotais”, - teigė V. Mazuronis.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, bankui
vadovaujantis nuo 2011 metų balandžio, sako, kad jo vadovaujamas
centrinis bankas pernai lapkritį priėmė būtinus sprendimus, jis
rėmėsi svariais įrodymais.
„Tyrimas dėl „Snoro“ vyko pusę metų, speciali darbo grupė
domėjosi vien tik Šveicarija, inspektavimas truko du mėnesius. Aš
manau, sprendimai mūsų buvo paremti didžiuliu kiekiu informacijos
ir mes už tuos sprendimus galime atsakyti. Mano galva,
nacionalizacija buvo, patys sprendimai dėl „Snoro“ - visų pirma
laikinojo administratoriaus paskyrimas - tikrai nebuvo skuboti, tie
sprendimai buvo skubūs, bet tam, kad užkirstume tą virusą.
Įrodymai, kuriais mes rėmėmės, buvo labai svarūs“, - Lietuvos
televizijai sakė V. Vasiliauskas.
Pasak V. Mazuronio, komercinių bankų priežiūros sistema yra
gera, bet „Snoro“, kuris buvo uždarytas, jo buvusiems savininkams
iššvaisčius kelis milijardus litų turto, atžvilgiu ji nebuvo
pakankama.
V. Mazutonis teigė esąs įsitikinęs, kad komisijos veikla ir
išvados nepasitarnaus ir nepagerins buvusių pagrindinių „Snoro“
akcininkų - 68,1 proc. akcijų valdžiusio Rusijos piliečio
Vladimiro Antonovo ir 25,3 proc. akcijų turėjusio Lietuvos piliečio
Raimondo Baranausko gynybinių pozicijų.
„Mes tyrime nenagrinėjome galimai nusikalstamos buvusių
akcininkų veiklos, nemanau, kad mūsų visos situacijos nagrinėjimas
ar dėstymas tų dalykų galėtų pakenkti kažkokiu būdu“, - sakė
V.Mazuronis.
Pasak parlamentaro, komisija aiškinosi vienintelį klausimą,
susijusį su buvusiais „Snoro“ akcininkais, kurį Seimas komisijai
buvo suformulavęs - ar akcininkai nedarė įtakos politikams. „Tokių
dokumentų ar kitų įrodymų neturime“, - teigė komisijos vadovas.
Be to, V. Mazuronis pareiškė, kad pernai lapkritį paskirto
laikinojo „Snoro“ administratoriaus S. Freakley'io komandai skirtas
maždaug 5 mln. eurų atlyginimas nebuvo tinkamai aptartas LB ir
administratoriaus sutartyje.
“Ten nurodoma samdyti ir mokėti pagal laiką, bet nenurodyta
viršutinė mokėjimų riba. Iš esmės tai reiškia, kad
administratorius pats sprendė, kiek laiko, kokioje valstybėje kas
dirba ir kokias lėšas naudoja. Juolab, kad mūsų turimoje
informacijoje pirminiai konsultantų prašymai buvo du kartus ir
daugiau mažesni negu galutiniame variante, kai buvo pervestos
sumos”, - sakė V. Mazuronis. Komisija kreipsis į Generalinę
prokuratūrą ir prašys ištirti šios sumos išmokėjimo
teisėtumą.
Anot komisijos vadovo, buvusi Lietuvos banko (LB) vadovybė 2009
metais nepakankamai reagavo į informaciją apie „Snoro“ veiklą.
„Kalbant apie bankų kontrolę, kuri buvo vykdoma iki paskelbimo
moratoriumo „Snorui“, priežiūros sistema yra pakankamai gera ir
normaliai dirbanti, tačiau kalbant apie „Snoro“ kontrolę,
nepakankamai griežtai buvo kontroliuojama ar reikalaujama įvykdyti
pagal inspektorių (centrinio banko - BNS) nurodymus ir išvadas
nustatytų banke trūkumų šalinimą. Nepakankamai LB vadovybė
reagavo į informaciją (dėl “Snoro veiklos - BNS) 2009 metais“, -
trečiadienį po komisijos posėdžio žurnalistams sakė V. Mazuronis.
Komisija taip pat konstatavo, kad situacija, kai LB vadovų
artimieji ar giminės dirbo kituose bankuose, kuriuos kontroliuoja
pats LB, neleistina.
“Taip neturėtų būti. Tai sudaro sąlygas galimai nepakankamai
principingai priežiūrai ir LB reikėtų sureguliuoti tuos
dalykus”, - sakė parlamentaras.
Be to, jo teigimu, buvo padarytos visos “Snoro” elektroninės
sistemos kopijos, kurios yra saugomos Didžiojoje Britanijoje. “Mums
tai kelia dideles abejones ir mes dėlto kreipsimės į prokuratūrą
su prašymu išsiaiškinti to laikymo teisėtumą - ar nepažeidžiama
asmens duomenų apsauga”, - sakė parlamentaras.
Komisija sutarė kreiptis į 10 teisėsaugos ir kitų institucijų
dėl tyrimų, susijusių su „Snoro“ veikla.
Pasak V.Mazuronio, komisija taip pat patvirtino iš viso 34
punktus atsakymų į Seimo komisijai užduotus klausimus.
Komisija, kaip anksčiau žadėjo, trečiadienį nepaskelbė
galutinių išvadų, kodėl bankas buvo priverstas nutraukti veiklą.
Tai bus padaryta po savaitės. Su išvadomis visi Seimo nariai galės
susipažinti tik nuo birželio 1-osios, kai iš dokumento bus išimta
įslaptinta informacija.
Parlamentinė komisija apklausė buvusius ir esamus LB vadovus ir
darbuotojus, „ Snoro“ administratorius, du premjerus, ėjusius
pareigas nuo 2006 metų, finansų ministrę.
LB Ekonomikos departamento direktorius Mindaugas Leika, komisijai
liudijęs kovo pabaigoje, pirmasis pareiškė, kad jau 2009 metais
„Snoras“ buvo iš esmės nemokus. Pasak M. Leikos, bloga finansinė
padėtis banke susidarė dėl piktnaudžiavimo ir rizikingos veiklos.
Jis teigė, kad apie „Snoro“ būklę išvados buvusios teikiamos
buvusiems LB vadovams - atskiriems valdybos nariams.
Balandžio pabaigoje komisijos paklausti LB valdybos nariai
Vaidievutis Ipolitas Geralavičius ir Darius Petrauskas patvirtino,
kad apie dabar „Snoro“ problemas premjeras Andrius Kubilius
žinojęs dar 2009 metais.
Komisija turi pateikti atsakymus į 14 klausimų, susijusių su
„Snoro“ žlugimo aplinkybėmis.