„Reikia labai aiškiai matyti, kad kartais įvairios tokios
parlamentinės procedūros kartais yra naudojamos ne tam, kad būtų
gauta kokios nors papildomos informacijos, bet yra naudojama tam, kad
būtų stabdomi vienų ar kitų projektų svarstymai“, -
ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Kubilius.
Nepriklausomo vertinimo iniciatoriai ketvirtadienį turėtų
įregistruoti Seimo nutarimo projektą, o penktadienį dėl to
planuoja apsispręsti Seimo valdyba.
Seimo Statutas numato, kad toks ekspertinis vertinimas privalomas,
jei to reikalauja daugiau nei 29 Seimo nariai - kreipimąsi į Seimo
valdybą jau pasirašė 41 parlamentaras. Tokio vertinimo iniciatorius
yra opozicinės Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas
Žiemelis sako, kad norima gauti atsakymus į abejones dėl būsimos
elektrinės ekonominio pagrįstumo bei galimybės įsijungti į
Vakarų Europos elektros tinklus.
Jei energetikos projektų dokumentus Seimas priims iki birželio
pabaigos, vėliausiai birželio 28-ąją planuojama pasirašyti
koncesijos sutartį su Japonijos korporacija „Hitachi“ dėl
didžiausio per šalies istoriją - maždaug 16-18 mlrd. litų vertės
- energetikos projekto.
Strateginis investuotojas Japonijos korporacija „Hitachi“ turėtų
valdyti 20 proc. naujos branduolinės jėgainės Lietuvoje akcijų.
Lietuva valdytų 38 proc. akcijų, Latvija - 20 proc., o Estijai - 22
proc. būsimos bendros įmonės akcijų. Jei prisijungtų ir Lenkija,
proporcijos galėtų keistis.
Galutiniai investiciniai sprendimai turėtų būti priimti per
kelerius artimiausius metus. Vyriausybė tikisi, kad elektrinė bus
pastatyta iki 2020-2022 metų.