Teismas apklausė Liudviką Bliūdžių ir Vilhelmą Grūdę, taip
pat šioje baudžiamojoje byloje išteisintą buvusį Kauno merą
Antaną Balutį.
L. Bliūdžius teigė norėjęs tiks pagelbėti draugui V.Grūdei.
L. Bliūdžius parūpino technikos, kuria įkasti blokai.
V. Grūdė teismą tikino, kad V. Muntianą seniai pažinojo ir į
jį kreipėsi kaip į Seimo narį, kuris padėtų rinkėjui
išspręsti su žemės sklypu susijusias problemas. Sklypus norėta
sujungti paskui vėl padalyti. V.Grūdė kaltino žemėtvarkininkus ir
matininkus, kurie esą blogai atliko savo darbą ir jeigu ne jie,
nebūtų buvę šios bylos.
Pagal bylos medžiagą, sklypą turėjo įsigyti V. Muntiano
svainis Algimantas Vasiliauskas.
Teisėjui Linui Žukauskui pasiteiravus apie operatyvinių
tarnybų užfiksuotus pokalbius tarp liudytojų ir V. Muntiano, kur
kalbama apie pamatų įkasimą, šie aiškindavo, kad jų turinio
neprisimena.
„Tie parodymai, manau, yra nenuoseklūs. Į nepatogius klausimus
liudytojai tiesiog neturi ką atsakyti“, - po liudytojų apklausos
žurnalistams sakė valstybės kaltintojas, Generalinės prokuratūros
prokuroras Aleksandras Kazakovas.
Prokuratūra siekia panaikinti V. Muntiano išteisinimą,
pripažinti jį kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų
klastojimo. Prokuratūra mano, kad V. Muntianui turėtų būti skirta
trejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant dvejiems
metams.
Kaltintojai mano, kad pirmos instancijos teismas nelygino
kaltinamųjų parodymų su specialiųjų tarnybų padarytų garso
įrašų turiniu, padarė neteisingas išvadas.
Pernai liepos 1 dieną paskelbtu Kauno apygardos teismo
nuosprendžiu V. Muntianas buvo visiškai išteisintas, nors
prokuratūra siūlė pripažinti jį kaltu.
Pareigūnai kaltina V. Muntianą 2007 metų birželį-gruodį
organizavus valstybės tarnautojo - tuometinio Kauno apskrities
viršininko pavaduotojo Virginijaus Vizbaro - piktnaudžiavimą
tarnybine padėtimi, siekiant asmeninės naudos dėl jam faktiškai
priklausančio sklypo.
Be to, būdamas Seimo pirmininkas V. Muntianas esą organizavo
neteisėtą blokų įkasimą faktiškai jo valdomame sklype, taip
siekdamas imituoti neva senus pamatus, kad vėliau galėtų toje
vietoje pradėti statybas. V. Muntianas visą laiką neigė kaltę,
tačiau esą nenorėdamas kompromituoti Seimo ir Pilietinės
demokratijos partijos, kuriai tuomet vadovavo, politikas 2008 metų
pavasarį atsistatydino iš parlamento pirmininko ir partijos lyderio
pareigų.
Kauno teismas V. Vizbarą pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir
nuteisė kalėti realia ketverių metų laisvės atėmimo bausme. Iš
jo valstybės naudai konfiskuota per 100 tūkst. litų, kuriuos, kaip
manoma, valdininkas gavo kaip kyšį. Jam nepalankų nuosprendį
V. Vizbaras apskundė Apeliaciniam teismui ir prašo išteisinimo.
Iš viso šią bylą sudaro trys epizodai, kuriuos sieja V. Vizbaro
nusikalstama veikla. V. Vizbaras kaltintas kyšio priėmimu,
verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė - didelės
vertės kyšio davimu ir dokumentų klastojimu, A. Balutis - pagalba
duodant kyšį.
Dvejiems metams lygtinai nuteista B. Jablonskienė Apeliacinio
teismo prašo panaikinti nuosprendį ir ją išteisinti, esą teismas
buvo šališkas, nevertino jai palankių įrodymų. A. Balutis teismo
prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis
teismui priminė, kad daug metų buvo Kauno miesto tarybos nariu,
dalyvavo jos veikloje ir buvo „teigiama asmenybė“.
V. Muntianas prašo palikti galioti jam palankų nuosprendį ir
atmesti prokuratūros skundą. V. Muntianas tikino nepiktnaudžiavęs
tarnyba.
Prokuroras A. Kazakovas žurnalistams yra sakęs, kad žemesnės
instancijos teismas nepakankamai išanalizavo operatyvinių duomenų
protokolus, tos analizės nėra ir teismo nuosprendyje.
Bylos nagrinėjimą teismas tęs spalį.