Seniausia jų - 2010 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai ištarti N. Venckienės žodžiai: „Čia ne pabaiga. Aš netylėsiu ir tuo niekas nesibaigs, jūs pamatysite, praeis dveji, treji, penkeri metai ir viskas išlįs. Tegul jie negalvoja, kad jie čia dabar užgesino viską būdami korumpuoti, kyšininkai ir iškrypėlių klaną dengdami, čia taip nebus.“
Tada teisme užgauliais žodžiais svaidėsi ir N. Venckienės mama Laimutė Kedienė. Ji už savo žodžius jau užsidirbo baudžiamąją bylą ir 2,6 tūkst. litų baudą, tačiau ją apskundė aukštesnės instancijos teismui.
Tyrimą šioje byloje atlikę prokurorai tada D. Valio prašė panaikinti ir N. Venckienės teisinę neliečiamybę, tačiau jų prašymas išgirstas tik dabar.
Už nepagarbą teismui Baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje numatoma bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Į Seimą prašant panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę taip pat kreiptasi dėl Vilniaus miesto apylinkės teisme atliekamo ikiteisminio tyrimo, kuris buvo pradėtas gavus Laimutės Stankūnaitės skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo nevykdymo.
Nors L. Stankūnaitei dukrelė turėjo būti grąžinta paskutinę gruodžio dieną, ji iš globėjos namų buvo išvaduota tik gegužės 17-ąją.
Įtariama, kad teismo sprendimo nevykdanti Kauno apygardos teismo teisėja galėjo padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 245 straipsnyje (baudžiama viešaisiais darbais, areštu, laisvės apribojimu arba bauda, o jos pasipriešinimas policijos pareigūnui, vykdančiam teismo sprendimą, ir fizinio smurto prieš jį panaudojimas – Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje (baudžiama viešaisiais darbais, bauda arba laisvės atėmimu iki trejų metų).
N. Venckienė taip pat įtariama trukdžiusi antstolei vykdyti teismo sprendimą gegužės 17 d. Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio 1 dalis už trukdymą antstoliui atlikti savo pareigas numato viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.
Tarp Generalinės prokuratūros minimų galimai nusikalstamų veikų yra įvardyta ir dar viena - piktnaudžiavimas vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždant vaiką. Baudžiamojo kodekso 163 straipsnis už šį nusikaltimą numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki penkerių metų.
Jei Seimas sutiks panaikinti N. Venckienės teisinę neliečiamybę, lrytas.lt žiniomis, Kauno apygardos teismo teisėjos laukia ir daugybė kitų bylų. Nemažai žmonių ją ketina paduoti į teismą dėl šmeižto ir įžeidimų, kelti bylas jai yra pasiryžusi L. Stankūnaitė, jos tėvai Tatjana ir Stasys Stankūnai, pedofilija apkaltintų Andriaus Ūso ir Jono Furmanavičiaus artimieji.
Nemalonumai teisėjos laukia ir Vaido Milinio nužudymo bei šmeižto bylose, kuriose jau yra surinkta pakankamai duomenų, kad N. Venckienė ir jos teta Audronė Skučienė aktyviai dalyvavo verčiant Vaidą trečiuoju pedofilu Aidu ir nurodant tuomet prie jos tvoros budėjusiems žmonėms, ką sekti ir kam gyvenimą sugadinti.
Lrytas.lt duomenimis V. Milinio mama Marija Milinienė jau kreipėsi į teisėtvarkos institucijas, prašydama ištirti N. Venckienės veiksmus darant įtaką liudininkams jos sūnaus nužudymo ir šmeižto bylose.
Prokuratūra taip pat renka duomenis, ar N. Venckienė nebuvo bendrininkė rengiant žudynes Kaune, kurių metu jos brolis Drąsius Kedys nušovė J. Furmanavičių ir Violetą Naruševičienę. Liudininkas Mindaugas Žalimas teigia, kad D. Kedys žudė sesers raginamas.
„Juk tu ne žmones žudai, velnius“, - esą tokius žodžius N. Venckienė kalbėdavo brolį įtikindama jį atsikratyti neįtinkančiais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos Konstitucija nustato, kad teisėjas negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, negali būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp Seimo sesijų - be Respublikos prezidento sutikimo. LR teismų įstatymo 47 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad teisėjas gali atsakyti baudžiamąja tvarka, gali būti suimtas arba gali būti kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų - Respublikos prezidento sutikimu.
Dėl teisėjo laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.