P. Iljinas įsitikinęs, kad šis jo triumfas turėtų palengvinti
ir kitų bedarbių, dažnai besiskundžiančių Darbo birža, gyvenimą.
Tačiau šios įstaigos Klaipėdos skyriaus vadovybė pabrėžia, jog
minimas atvejis yra individualus ir dėl jo tikrai nesikeis visoje
šalyje galiojanti tvarka. Apie tai rašo „Vakarų ekspresas“.
Beje, atgavęs bedarbio statusą P. Iljinas kreipėsi ir į Europos
Žmogaus Teisių Teismą bei apskundė Lietuvą už tai, kad esą jis
neteisingai buvo apkaltintas narkotikų gamyba, platinimu.
Klaipėdietis reikalauja 100 tūkst. litų, taip pat - viešo
uostamiesčio pareigūnų atsiprašymo.
Dėl to, kad P. Iljinas nustatytu laiku nepasirodė Darbo
biržoje, registracija buvo nutraukta pernai rugpjūčio 5 d.
Klaipėdietis apskundė tokį Darbo biržos darbuotojų sprendimą
Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ir bylą laimėjo.
Klaipėdos teritorinė darbo birža tokį teismo sprendimą apskundė
Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau pastarasis
paliko galioti pirmos instancijos sprendimą.
„Įsivaizduoju, kad taip nukentėjusių nuo Darbo biržos yra
daugybė, todėl ši mano pergalė paakins ir kitus žmones, kad reikia
kovoti už savo teises. Argi tai normalu, kad Socialinės apsaugos ir
darbo ministerijos įstaiga šitaip elgiasi su socialiai
pažeidžiamais žmonėmis? Vien už tai, kad jie pamiršo ateiti
nustatytu laiku, negailestingai baudžia ir išbraukia iš bedarbių
sąrašų be teisės būti sugrąžintam į jį visą pusmetį. Ir jokių
pasiteisinimų nepriima. Juk tokie jų sprendimai turi skaudžias
socialines pasekmes - žmogus automatiškai praranda teisę gauti
pašalpą, kompensacijas, nemokamą gydymą. Peršasi išvada, kad Darbo
birža mus ne įdarbina, ne auklėja, o baudžia“, - piktinosi P.
Iljinas.
Dabar, kai teismas įrodė, jog jis buvo teisus, P. Iljinui
bedarbio statusas grąžintas atgaline data - nuo 2011 m. rugpjūčio.
Oficialus bedarbis dabar ruošiasi vėl kreiptis į teismą, kad šis
Darbo biržos vadovybei išaiškintų savo sprendimo juridinę galią -
P. Iljinas įsitikinęs, kad už tai, jog jis neteisėtai metams buvo
pašalintas iš bedarbių sąrašų, jam dabar turėtų būti pratęstas
socialinio draudimo terminas.
Tačiau Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius Mindaugas
Skritulskas patikino, kad P. Iljinas socialinio draudimo išmoką,
kurios maksimalus dydis - 650 litų, gaus ne ilgiau nei 6 mėnesius
ir šis terminas negali būti pratęstas.
„Šis atvejis yra ypatingas bei labai individualus ir susijęs su
pono Iljino asmenybe. Vienas pagrindinių faktorių, kodėl jam pavyko
laimėti teismų procesą - tai, kad mūsų įstaigos darbuotojai ne
visai tinkamai atliko savo pareigas, nes nenurodė konkrečios P.
Iljino kvietimo priežasties. Be to, jiems nepavyko iš šio bedarbio
išsireikalauti parašo ant reikiamų dokumentų. Tai buvo formalumai,
kurie ir leido teismams daryti išvadas, kad jis nebuvo
supažindintas su reikiama informacija. Ką gi, šitas atvejis kai
kuriuos mūsų darbuotojus paskatins dirbti atidžiau. Tačiau tai
tikrai nereiškia, kad dėl to keisis bedarbių registravimo tvarka“,
- komentavo M. Skritulskas.
Jo duomenimis, vien per praėjusius metus iš bedarbių sąrašo dėl
neatvykimo arba atsisakymo dirbti buvo išbraukta per 9 tūkst.
Klaipėdos bedarbių. Šiuo metu Klaipėdos teritorinėje darbo biržoje
yra užregistruota per 12 tūkst. bedarbių.
Šis sėkmingas teismo procesas P. Iljiną paskatino ir toliau
kovoti už savo teises. Dabar klaipėdietis pasiryžo, kaip jis pats
teigia, pamokyti uostamiesčio pareigūnus.
Anot programišiaus, Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė jo
ieškinį prieš Lietuvą, kuriame jis prašo iš valstybės priteisti 60
tūkst. litų žalos atlyginimą už tai, kad jam 2010 m. buvo pareikšti
įtarimai dėl narkotinių medžiagų gamybos bei platinimo. Dėl to jam
teko 3 mėnesius praleisti Šiaulių tardymo izoliatoriuje. Taip pat
P. Iljinas prašo priteisti moralinę kompensaciją - 40 tūkst litų.
Pastarąją jam esą turėtų sumokėti jį narkotinių medžiagų platinimu
apkaltinęs asmuo ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos
komisariatas.
„Taip pat Žmogaus Teisių Teismo prašau įpareigoti Klaipėdos
apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnus viešai
manęs atsiprašyti už šį šmeižtą. Pageidaučiau, kad tai įvyktų
atstovo spaudai Albino Strumylos kabinete prie žiniasklaidos
atstovų. Įsivaizduokite, kaip aš galiu susirasti darbą, kai viešai
buvo paskelbta, jog esu įtariamas narkotikų platinimu. Buvo
pasiremta tik vieno asmens parodymais, tačiau jokių įkalčių prieš
mane nerado ir negalėjo rasti. Taip, mano namuose pareigūnai rado
cheminę laboratoriją ir 1,5 tūkstančio įvairių cheminių reagentų,
kuriuos išvežė tirti į Vilnių. Visą autobusiuką prikrovė, o
ekspertai taip ir atsakė: „Velnias žino, kam Iljinui jie
reikalingi, bet kad ir kaip juos bemaišytum - narkotikų
nepagaminsi.“ O man jie buvo reikalingi tam, kad gaminčiau
priemonę, kuri išbalina nuspalvintą dyzelinį kurą. Vogti ar
pardavinėti kitiems pažymėtą dyzelinį kurą - nusikaltimas, tačiau
niekur nėra draudžiama jį išbalinti“, - savo versiją dėstė P.
Iljinas.
Kaip vieną didžiausių šios narkotikų istorijos nuostolių jis
įvardija prarastus savo augintinius - 3 mėnesius šeimininkui
nebuvus namuose padvėsė visos 0,5 tonos dydžio akvariume gyvenusios
žuvytės.
„Įsivaizduojate, kokią smarvę radau po tiek laiko grįžęs namo?
Visi šie nuostoliai įskaičiuoti į mano ieškinį prieš Lietuvą“, -
pabrėžė klaipėdietis.
„Vakarų ekspreso“ duomenimis, P. Iljinas byloje, susijusioje su
narkotikais, buvo nuteistas 4 metų laisvės atėmimo bausme, tačiau
šis nuosprendis buvo apskųstas ir nėra įsiteisėjęs.
Apie šį klaipėdietį visi išgirdo 2000-aisiais - tuomet Rusijos
Federalinė saugumo tarnyba apkaltino jį įsilaužus į šios įstaigos
kompiuterių tinklą bei šnipinėjus Lietuvos bei Amerikos naudai.
2005 m. P. Iljinas buvo apkaltintas įsilaužimu į tuometinio
Vilniaus banko kompiuterinę sistemą.